Vasara - griaustinio metas. Beveik kiekvieną savaitę dangus prakiūra liūtimis ir žaibais. Kartais griaustinis pasigirsta visai netikėtai ir puolame į vidų. Ar reikėtų išsigąsti, jei išgirsite griaustinį gulėdami vonioje?

Žaibus supa daug mitų. Žmonės dažnai galvoja, kad žaibas netrenkia du kartus į tą pačią vietą ar automobilio padangos izoliuoja mašiną ir jos keleivius nuo elektros iškrovos. Tai - nesąmonės. Žaibas dažnai trankia į jau aplankytą vietą - dangoraižiai trankomi nuolat. O automobilio padangos iš esmės nieko nereiškia - jei žaibas kelis šimtus metrų oru atkeliavo iš debesies, jam nieko nereiškia peršokti tą atstumą tarp automobilio dugno ir žemės. Automobiliai yra saugūs todėl, kad veikia kaip Faradėjaus narvas - iškrova nukreipiama aplink saloną, todėl nenukrečia viduje sėdinčių žmonių.

Dėl šių mitų nesunku pagalvoti, kad ir patarimas nesimaudyti, kuomet lauke žaibuoja, nėra paremtas faktais. Tačiau tai yra gera rekomendacija - neikite į dušą ar vonią, jei lauke žaibuoja. Jei mirkstate vonioje, kai išgirstate griaustinį, lipkite lauk.

Kiekvienais metais JAV žaibas sužaloja 10-20 žmonių, kurie audros metu naudoja vandentiekio sistemą. Ir tai - ne tik vonia ar dušas. Kartais žmonės tiesiog plauna indus ar sustoja nusiplauti rankų. Tiesa, šios traumos retai būna sunkios, tačiau gulėjimas vonioje audros metu gali būti ir mirtina klaida.

Taip yra dėl to, kad vandentiekio vamzdžiai dažnai yra metaliniai - jie ne tik yra puikūs elektros laidininkai, bet dar ir pasitarnauja kaip įžemintas taikinys. Žaibai taip pat nevengia vandens bokštų ir kitų infrastruktūros objektų. Vanduo taip pat yra geras elektros laidininkas dėl jame esančių priemaišų (visiškai grynas vanduo yra prastas laidininkas). Taigi, gulint vonioje ar maudantis duše gali ir nepasisekti.

Taigi, nors žaibus supa daugybė mitų, patarimas nesinaudoti vandentiekiu audros metu yra pagrįstas faktais. Nors traumos tikimybė yra nedidelė, geriau jau savo laimės nebandyti.

Komentarai ()