Visas „Youtube“ viename arbatiniame šaukštelyje – mokslininkai pasiekė kvapą gniaužiantį proveržį ()
„Youtube“ jums gali patikti, gali nepatikti, tačiau neįmanoma paneigti fakto, kad šios svetainės dydis yra milžiniškas. Nuo 2005 metų veikianti platforma dabar kas minutę sulaukia po 300 valandų naujų vaizdo įrašų. Niekas niekada negalės visų jų peržiūrėti - net ir kelių gyvenimų jums neužteks. Tačiau naujausias mokslininkų pasiekimas visas „Youtube“ portalas gali sutilpti arbatiniame šaukštelyje.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai, žinoma, tik pavyzdys, gerai iliustruojantis šio pasiekimo dydį. Niekas nebandys sutalpinti populiariausio vaizdo įrašų portalo šaukštelyje, tačiau įdomu žinoti, kad tai yra įmanoma. Tiesa, įmanoma dar nereiškia, kad lengva.
Mokslininkai sugalvojo, kaip viename DNR grame sutalpinti 10 petabaitų informacijos – 10 milijonų gigabaitų. Vaizdžiai savo pasiekimą jie taip ir iliustruoja – visą „Youtube“ būtų galima sutalpinti arbatiniame šaukštelyje (kažin, bet tai – tik gražus pavyzdys). DNR ir taip saugo visą informaciją apie mus, todėl tai yra puiki laikmena. Tačiau panaudoti DNR kokiai kitai informacijai saugoti tikrai nėra lengva.
Norint paversti DNR naudinga laikmena, reikia pasitelkti nukleotidus – nukleozidų fosfatų grandines, iš kurių sudaryta DNR ir RNR struktūra. Jie žymimi A, C, G ir T raidėmis. Taigi, mokslininkams teko išmokti kaip dvejetainėje sistemoje užkoduotos informacijos nulius ir vienetus paversti A-C-G-T ženklais. Tuomet reikia susintetinti DNR, kuri turėtų būtent tą A-C-G-T struktūrą, kuri atitinka koduojamą informaciją.
Jei skamba labai sudėtingai, tai gerai – nors mokslininkai šį galvosūkį perkando tik teoriškai, popieriuje, jų pasiekimas iš tikrųjų yra milžiniškas. Norint tokiu būdu užkoduoti nors kokį vertingą informacijos kiekį, DNR sintezės procedūrą tektų atlikti nesuskaičiuojamą daugybę kartų. Tačiau mokslininkai tą skaičių jau sutrumpino 20 %, o ateityje tikisi, kad reikės bent 75 % mažiau sintezės procedūrų informacijai užkoduoti.
Tik kam tos pastangos? Iš tikrųjų, žmonija dabar informacijos saugojimui skiria labai daug resursų. Serverių bazės sunaudoja tiek daug energijos, kad rimtai prisideda prie atmosferos taršos. Kuo toliau, tuo daugiau informacijos reikės saugoti. Taip, DNR technologija galbūt ir reikalauja daug pastangų, galbūt tai ir nebus problemos sprendimas, tačiau tai galėtų būti viena iš išeičių. Juolab, kad mokslininkai svarsto panaudoti CRISPR technologiją, kad paverstų DNR kiek imlesne informacijai.