NASA ruošiasi misijai į Marsą: net menkiausias sveikatos sutrikimas astronautams gali būti mirtinas ()
Nuo to momento, kai žmogaus koja žengė Mėnulio paviršumi, visų akys nukrypo į Marsą. Štai viskas, ką jums reikia žinoti apie atstumą iki raudonosios planetos ir kodėl jos dar nepasiekėme, rašo „The Independent“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiek laiko truks nuvykti iki Marso?
Nepaisant nuolatinių NASA pastangų, žmonių kelionė į Narsą ilgą laiką atrodė tik kaip svajonė. Tačiau šiandien jau viskas atrodo kitaip.
Kosmoso agentūros duomenimis, galime tikėtis, kad žmonės iškris į Marsą per artimiausius du dešimtmečius.
Pasiekti planetą bus žygdarbis, nes Marsas yra 34–250 milijonų mylių atstumu nuo Žemės, atsižvelgiant į planetos sukimąsi aplink saulę.
NASA duomenimis, atstumas tarp Žemės ir Marso yra vidutiniškai 140 milijonų mylių (apie 225 milijonai kilometrų – DELFI).
Remiantis NASA „Goddard“ kosminių skrydžių centro svetainėje esančiai duomenimis, Jei Marsą bandytume pasiekti su šių dienų erdvėlaivių greičiais, tai užtruktume maždaug devynis mėnesius. Bepiločiai erdvėlaiviai į Marsą skrido nuo 128 dienų iki 333 dienų.
Anot fizikos profesoriaus Craigo Patteno iš Kalifornijos universiteto San Diege, kelionę būtų galima sutrumpinti sudeginant daugiau degalų, tačiau tai nepatartina.
Šiuo metu kosmoso agentūra vykdo penkių žingsnių planą, kad į Marsą nugabentų astronautus. Tikėta, kad visa misija (su skrydžiu pirmyn ir atgal) mažiausiai 3 metus.
Su kokiais iššūkiais susidurs astronautai, kurie nusileis Marse?
Į Marsą vykstančių astronautų sveikata yra didelis iššūkis mokslininkams ir tyrėjams dėl kelių priežasčių.
Pasak Kosminių sveikatos tyrimų instituto direktoriaus Dorto Donovielio, pirmoji priežastis yra dėl kelionės trukmės.
Kadangi astronautai bus išvykę maždaug trejus metus, tai reiškia, kad bet kokias kylančias sveikatos problemas reikia mokėti išspręsti būnant ne Žemėje. Dėl to net menkiausios ligos kelia susirūpinimą.
„Pavyzdžiui, net paprasta inkstų akmenligė gali tapti pavojinga gyvybei. Be įprastų rūpesčių, galinčių kilti vykdant šią misiją, turėsime ypač priešišką kosmoso ir erdvėlaivio aplinką. Taigi, mes turėsime susidursime su situacijomis, kai astronautams teks patiems pasirūpinti savo sveikatos priežiūra“, – teigė Donovielas.
Tyrėjai taip pat turi išnagrinėti psichologinį kelionės poveikį, kurį patirs astronautai, būdami ilgesnį laiko tarpą mažoje erdvėje. Kai žmonės pasieks planetą, jie ir toliau galės būti tik su specialiais kostiumais, nes Marso oro temperatūra yra ekstremali ir gali per dieną pasikeisti 170 laipsnių.
Planetos klimatą sudaro ne tik vidutiniškai žemesnė nei nulio temperatūra, bet ir milžiniškas anglies dioksido kiekis.