Įspūdingas mokslininkų pasiekimas: atspausdino garsiausią pasaulio skulptūrą taip, kaip niekas kitas iki šiol nebuvo padaręs ()
Tikriausiai sutiksite, kad Mikelandželo „Dovydas“ yra viena garsiausių pasaulio skulptūrų. Šis 517 cm aukščio meno kūrinys pritrenkia detalumu ir marmure įamžinta emocine išraiška. Ir „Dovydo“ kopijų pagaminta nemažai, tik ši, 3D spausdintuvu pagaminta Šveicarijoje, yra šiek tiek kitokia - jos aukštis tėra 1 mm. Bet palaukite, kol pamatysite kitą tos pačios skulptūros modelį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kompanija „Exaddon“, naudojanti Šveicarijos federaliniame technologijos institute Ciuriche sukurtas technologijas, atspausdino 1 mm aukščio skulptūrą. Sakysite, kas čia tokio? Na, paimkite liniuotę ir pažvelkite, kiek mažai yra vienas milimetras. Tuomet pažvelkite į šį modelį ir dar kartą įvertinkite jo detalumą.
Vis tiek nesižavite šiuo pasiekimu? Įvertinkite tai, kad tai - vienu kartu atspausdintas ir netaisytas modelis. Čia nebuvo papildomų atramų, kurias vėliau teko nupjaustyti. Čia nebuvo ir smulkių plaukelių ar kitokio šlifuotino šlamšto.
Tiesa, nereikėtų praleisti ir dar vieno svarbaus fakto - ši skulptūra yra atspausdinta iš vario.
Spausdinimas metalu yra labai sudėtingas procesas, reikalaujantis ypatingai tikslių spausdintuvų. Mokslininkai šįkart sukūrė mikropipetinį 3D spausdintuvą. Jis elektrochemiškai lieja modelio sluoksnius ant elektrai laidaus pagrindo. Tai leidžia išgauti ypatingai plonus sluoksnius.
Tam, kad užtikrintų tikslumą, mokslininkai pasitelkė optinius jėgos matavimo prietaisus. Tikslumas šiuo atveju yra raktas į sėkmę, nes vos pusės milimetro nuokrypis būtų sugadinęs spausdinamo daikto formą.
Kalbant apie tikslumą, mokslininkai atspausdino ir vos 0,1 mm aukščio „Dovydo“ modelį. Jo paviršius jau nėra toks lygus, bet ar galite tai įsivaizduoti - dešimt viena ant kitos sukrautų tokių skulptūrų sudarytų tik vieną milimetrą!
Šių modelių spausdinimo laikai stipriai skyrėsi. Didesnis spausdintas net 30 valandų, mažesnis - 20 minučių. Žinoma, neskaičiuojamas pasiruošimas.
Tai kokia nauda iš tokių technologijų? Na, mokslininkai kada nors galės spausdinti nanorobotus ar ypatingai tikslius elektronikos komponentus. Jau galvojama ir apie tai, kad tokio tipo 3D spausdintuvai galėtų padėti ir taisyti kai kuriuos elektronikos prietaisus. Juolab, kad galima spausdinti ir kitais metalais - auksu, sidabru, platina, nikeliu. Nors mokslininkai mano, kad dažniau būtų spausdinama variu.