Ką reiškia pandemijos paskelbimas? Kuo pandemija skiriasi nuo epidemijos ir ką dabar turite daryti  ()

Pasaulio sveikatos organizacija koronaviruso COVID-19 protrūkį skelbia pandemija. Ką reiškia pandemijos paskelbimas?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pandemija, kaip rašo „The Telegraph“ – terminas, kuriuo apibūdinamas vienu metu visame pasaulyje vykstantis epidemijų plitimas. Nepaisant baimės, kurią neišvengiamai kelia šis žodis, pandemija nusako ligos plitimo mastą, o ne jos sukeltų mirčių skaičių.

Šiuo metu pasaulyje fiksuojama daugiau nei 121 tūkstantis užsikrėtimų COVID-19, mirčių - daugiau nei 4000.

Detalų viruso paplitimo pasaulyje galite sekti čia.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad pandemija – „naujo patogeno proveržis, lengvai persiduodantis žmogaus žmogui pasauliniu mastu“. Tai reiškia, kad liga vienu metu sparčiai plinta skirtingose valstybėse.

2017 metų duomenimis, Pasaulio sveikatos organizacija įvardija keturias pandemijos fazes:

  • Tarppandeminė fazė – laikotarpis, skiriantis dvi pandemijas;
  • Pavojaus fazė – fazė, kai įvardijamas naujas virusas, atliekamas rizikos vertinimas visais lygmenimis: regioniniu, valstybiniu ir pasauliniu;
  • Pandemijos fazė – viruso išplitimas po visą pasaulį. Ekspertai teigia, kad šiuo metu būtent tai vyksta su naujuoju koronavirusu.
  • Pereinamoji fazė – pasaulinė rizika mažėja, šalys pradeda atsigauti.

Kuo skiriasi pandemija ir epidemija?

Epidemija – aktyvus ligos plitimas. Dažniausiai tai spartus konkrečios ligos plitimas vienoje valstybėje ar regione. Pandemija byloja apie žymiai didesnę plitimo geografiją.

Kodėl naujasis koronavirusas – pandemija?

Virusas jau išplito mažiausiai 30 valstybių skirtinguose žemynuose, tad atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos taikomą pandemijos apibrėžimą.

Kas nutinka paskelbus pandemiją?

Kai 2009 metais Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė gripo H1N1 pandemiją, sprendimą kai kurios valstybės aršiai kritikavo, teigdamos, jog keliama nepagrįsta panika.

Nemažai valstybių išleido labai daug pinigų vakcinoms nuo gripo, kuris pasirodė esąs ne toks ir pavojingas bei gana lengvai suvaldomas.

Nuo 2009 metų daug kas pasikeitė – pareigūnai sako, kad pandemijos paskelbimas nėra vien formalus ligos protrūkio pavadinimas.

Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas „The Telegraph“ sakė: „Pasaulio sveikatos organizacija nebesinaudoja sena šešių fazių sistema, kuri buvo taikoma dar 2009 metais, kai paskutinė – šeštoji – fazė buvo pandemija.

Dabar terminas „pandemija“ naudojamas įvairiai, kartais situaciją galime vadinti pandemija.

Remiantis organizacijos parengtu planu, pandemijos atsakui prireiks konkrečių valstybių veiksmų „mobilizuojant sveikatos priežiūros sistemas, infrastruktūrą ir darbuotojus“, „užtikrinant apsauginių priemonių prieinamumą“ ir „antivirusinius vaistus“.

Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, komentuodamas pandemijos paskelbimą, sakė: „Nerimą kelia ne tik viruso plitimo mastas, bet ir susirgimų sunkumas. Dėl šios priežasties, atlikę vertinimą, COVID-19 protrūkį įvardijame kaip pandemiją“.

Pandemijos pavyzdžiai

Pandemijos neretai skiriasi tiek mastu, tiek potencialu, tačiau kaip pavyzdžius galime įvardyti ŽIV, kiaulių gripą ir 1918 metų ispaniškąjį gripą. Viena iš daugiausia aukų pareikalavusių pandemijų – juodoji mirtis arba buboninis maras, viduramžiais pražudęs per 200 mln. žmonių, bei raupai, XX amžiuje nusinešę maždaug 300 mln. gyvybių.

Kaip sustabdyti pandemiją?

Ligos prevencija priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip užkrečiamumas, sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumas ir galimybė laiku aptikti plitimo židinius.

Koronavirusą gali platinti ir simptomų nejaučiantys užsikrėtusieji, tad jį gana sunku atpažinti ir susekti.

Pavyzdžiui, kalbant apie kruizinio laivo „Diamond Princess“ keleivius, kuriems buvo diagnozuotas virusas, maždaug pusė jų nejuto jokių simptomų.

Kai kurie pacientai suserga praėjus daug dienų nuo užsikrėtimo. Tai kelia klausimų dėl viruso inkubacinio periodo, kuris šiuo metu yra 14 dienų, ir kitų karantino procedūrų.

Kas yra Covid-19?

Kinijoje protrūkį sukėlęs koronavirusas (COVID-19) yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Apskritai koronavirusai yra didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai koronavirusai sukelia lengvas ar net besimptomes infekcijas, tačiau gali sukelti ir sunkias kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (ARRS) ar sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) koronavirusines infekcija.

Gydymas

Nuo COVID-19 specifinio gydymo kol kas nėra – vaistai dar neišrasti. Nors vyksta vaistų derinių, skiriamų ligoniams gydyti, stebėjimai, kuriama ir vakcina. Gydant infekuotus žmones, taikomas simptominis gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, taikoma deguonies terapija, esant kvėpavimo nepakankamumui pacientui daroma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Rizikingos šalys

Šiuo metu rizikingomis šalimis laikomos: Kinija, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir visa Italija. Į šias šalis rekomenduojama nevykti. Jei vykti yra būtina, rekomenduojama imtis būtinų atsargumo priemonių, atidžiai sekti vietos institucijų skelbiamas rekomendacijas bei nurodymus.

Kas gali padėti apsisaugoti nuo viruso?

- Atsisakykite nebūtinų kelionių, ypač į šalis, kuriose yra koronaviruso protrūkis.

- Kuo dažniau plaukite rankas, tai darykite kaskart po kontakto su svetimais paviršiais.

- Rankas plaukite kruopščiai. Jei turite, galite naudoti pirštines, bet jas taip pat būtina plauti.

- Venkite rankomis liesti veidą, tai galima daryti nebent iškart, kai nusiplovėte rankas.

- Kuo dažniau vėdinkite patalpas.

Ką daryti, jei grįžote iš šalies, kurioje yra koronaviruso protrūkis?

Rekomenduojama likti namuose (izoliuotis) 14 d. po paskutinės buvimo paveiktoje teritorijoje dienos ir būti pasiekiamam visą izoliavimosi laikotarpį telefonu ir el. paštu, kad su jumis galėtų susisiekti ir apie jūsų sveikatą pasiteirauti specialistai. Nesilankyti viešose vietose, pvz., mokykloje, darbe, universitete, masinio susibūrimo vietose, visą izoliavimosi laiką nepriimti svečių namuose; kasdien matuoti kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir pranešti jums skambinančiam visuomenės sveikatos specialistui apie atsiradusius sveikatos pokyčius.

Ką daryti įtarus, jog sergate koronavirusu?

Jei galimai turėjote kontaktą su sergančiuoju koronavirusu ir pajutote ligos simptomus, jokiu būdu neikite pas šeimos gydytoją. Neišėję iš namų skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir praneškite apie įtariamą ligą. Kol atvažiuos medikai, niekur neikite.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(11)
(1)
(10)

Komentarai ()