Ar gaisras Černobylyje kelia radioaktyvumo grėsmę ir Lietuvai? Kokia situacija Ukrainoje ir ką sako ekspertai ()
Velykų savaitgalis nebuvo labai ramus – Lietuvoje jau ir taip siaučiant COVID-19 epidemijai, pasklido neramios žinios apie gaisrą Černobylyje – ten jau antrą kartą šį mėnesį degė miškas, o ugnis pavojingai artėjo prie branduolinių atliekų saugyklos „Podlesnij“, kurioje saugomos 1986 sprogusio 4-ojo bloko nuolaužos.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Portalas lrytas.lt susisiekė su Radiacinės saugos centru, ir jo direktoriaus pavaduotoja Ramunė Marija Stasiūnaitienė papasakojo apie dabartinę situaciją bei rizikas Lietuvai.
„Pagal naujausius turimus duomenis, Černobylio situacija Lietuvai dabar jau yra visiškai nepavojinga. Taip yra todėl, nes nuo pirmadienio vakaro toje teritorijoje prasidėjo lietūs ir turime informaciją, kad atvirų gaisro židinių jau nėra“, – lrytas.lt sakė R.S. Stasiūnaitienė.
Pasak jos, pačiu blogiausiu scenarijumi – jei į Lietuvos pusę būtų pūtęs vėjas, o gaisras būtų pasiekęs pavojingąją teritoriją – tikėtina, radiacinis fonas Lietuvoje būtų padidėjęs. „Bet tikrai nebūtų padidėjęs tiek baisiai, kaip nutiko Černobylio katastrofos metu“, – teigė specialistė.
Jos teigimu, jei vėjas vis dėlto būtų į Lietuvos pusę, o gaisras pasiektų saugyklą, radioaktyvus debesis Lietuvą pasiektų panašiu greičiu, kaip tai nutiko ir per 1986-ųjų nelaimę – per dvi ar tris dienas.
„Bet tokia galimybė dabar jau yra visiškai atmestina. Pavojus yra praėjęs, mes per šv. Velykų dienas pastoviai stebėjome situaciją, bendravome su Ukrainos radiacinės ir branduolinės saugos institucijų darbuotojais – ir tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje esančios ankstyvojo perspėjimo stotys tikrai jokio gamtinio fono padidėjimo nerodė“, – pasakojo RSC direktoriaus pavaduotoja.
Bet kas nutiktų, jei aplinkybės nebūtų taip sėkmingai susiklosčiusios?
„Tada vertintume, koks būtų jonizuojančiosios spinduliuotės intensyvumas. Tirtume, ką tos oro masės, vėjas atnešė – bet ir taip aišku, ką jos atneštų: radioaktyvųjį cezį. Vertintume, kokius kiekius atnešė – o pagal dozės galią, pagal iškritas vertintume, kokią papildomą apšvitos dozę galėtų gauti Lietuvos žmonės. Bet kuriuo atveju, pirmas perspėjimas, kaip ir bet kurios ekstremalios situacijos atveju, būtų neiti į lauką ir užsidaryti langus“, – aiškina RSC atstovė.
Bet jei tai nutiktų tokią dieną kaip šiandien – pasak R.S. Stasiūnaitienės, situacija būtų palankesnė – nes laukuose dar nėra nei daržovių, nei vaisių, neganomi dar ir gyvuliai. Dėl šių priežasčių, tikėtina, papildomos apšvitos būtų išvengta.
Tai – jau antrasis gaisras Černobylyje šį mėnesį. Pirmąjį balandžio 4 d. sukėlė kartą jau teistas ukrainietis, kuris policininkams paaiškino, kad netoli apleistos fermos padegė žolę vien dėl pramogos. Pirmojo gaisro metu išdegė 5 hektarai miško, bet ugnis buvo greitai suvaldyta.
Gaisrai Černobylio apylinkėse kyla kiekvieną pavasarį, bet paprastai jie būna nedideli ir greitai suvaldomi.
