20 amžiaus pradžioje poliomielitą, kiaulytę, tymus ir sunkias gripo formas gydantys gydytojai ėmė eksperimentuoti su pasveikusių žmonių įgytais antikūniais. Iš kraujo išskirti antikūniai būdavo skiriami sunkiai sergantiems žmonėms ir dažniausiai padėdavo kovoti su liga. Dabar šis metodas labai sėkmingai taikomas kovojant su COVID-19.

Nepaisant optimistiškų prognozių, jog COVID-19 vakcinos sulauksime jau rudenį, greičiausiai su šia pandemija kausimės dar daugiau nei metus. COVID-19 liga yra gydoma ir didžioji dalis žmonių pasveiksta patys. Tačiau specializuotų priešvirusinių vaistų nėra. Gydytojai gali tik lengvinti simptomus ir padėti imuninei sistemai kovoti su šia liga. Kovo 24 dieną JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino antikūnių naudojimą COVID-19 gydymui, todėl medikai šioje šalyje ėmė eksperimentuoti su šia terapija.

Nuo COVID-19 pasveikęs žmogus turi paaukoti kraujo. Iš jo išskiriami antikūniai, kurie susiformuoja organizmui kovojant su nauja infekcija. Tuomet jie yra suleidžiami sunkiai šia liga sergančiam žmogui. Skelbiama, kad 10 sunkių COVID-19 pacientų JAV pavyko išgyventi tik dėl tų antikūnių persodinimo.

Štai 46 metų vyras į ligoninę atvyko stipriai karščiuodamas, sunkiai kvėpuodamas, kosėdamas ir kentėdamas nuo krūtinės skausmo. Šis vyras turėjo aukštą kraujo spaudimą, todėl priklausė rizikos grupei. Jo būklė vis blogėjo ir netrukus jam prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos. Ir ši procedūra jam padėjo tik iš dalies - deguonies saturacija kraujyje siekė vos 86 % (turėtų būti bent 95 %). 11-ą ligos dieną šiam žmogui buvo skirti pasveikusio paciento antikūniai. 12-ą dieną medikai jo kraujyje jau nebeaptiko SARS-CoV-2 virusų, uždegiminiai procesai susilpnėjo, deguonies kiekis kraujyje pakilo iki 90 %. 13-ąją ligos dieną šis pacientas jau galėjo kvėpuoti pats - ventiliatorius buvo naudojamas tik tris dienas.

Tuo tarpu 49 metų moteris neturėjo kitų sveikatos problemų, tačiau COVID-19 sparčiai progresavo. Jai buvo sunku kvėpuoti, ją kamavo ir kiti simptomai. 7-ą ligos dieną rentgeno nuotraukos parodė, jog jos plaučiai yra stipriai pažeisti, juose renkasi skysčiai ir baltymai. 10-ą dieną jai buvo skirti pasveikusio paciento antikūniai. 12-ą dieną testai šios moters organizme nebeaptikto virusų, o jos plaučiai jau sparčiai valėsi.

50 metų vyras, kuris ligos pradžioje buvo itin prastos būklės dėl stipraus abiejų plaučių uždegimo, 25-ą dieną jis pasveiko, nors pirminės prognozės buvo labai liūdnos. Vėlgi, jam padėjo pasveikusio paciento antikūniai.

Visi 10 į tyrimą įtraukti žmonės pasveiko per 2-3 dienas nuo antikūnių skyrimo. Vos vienas patyrė šalutinį poveikį - raudoną kraujosruva ant veido. Nors tyrimas neįtraukė identiškos grupės, kuriai antikūniai nebuvo skirti, mokslininkai atrinko 10 panašių ligos istorijų. Ligos istorijos buvo atrinktos pagal pacientų būklę, amžių ir lytį. Per tą patį laiko tarpą trys žmonės iš tos kontrolinės grupės mirė, šešių būklė stabilizavosi, vienas pasveiko. Tuo tarpu tarp 10 pacientų, kurie gavo vieną antikūnių dozę, trys buvo išleisti iš ligoninės, septyni buvo beveik pasveikę ir pasiruošę vykti namo.

Antikūniai skiriami su kraujo plazma. Donoro kraujas turi būti apdorotas, tačiau tai nėra labai brangu. Kita vertus, norint šį gydymą taikyti plačiau, reikėtų labai daug donorų, todėl toks gydymas būtų taikomas tik sunkiausiems pacientams. Geriausia tai, kad antikūnių terapija nesukelia žymaus šalutinio poveikio, todėl jau visai greitai ji galės būti pasitelkta gyvybių gelbėjimui.

Komentarai (5)