„Tai yra vienas iš pirmųjų antikūnų, neutralizuojančių SARS-CoV-2“: šie antikūnai į žmogaus organizmą turi patekti per skiepus ()
Efektyvaus COVID-19 gydymo paieškos vieną tartautinę tyrėjų komandą nuvedė neįtikėtinu keliu, o jame jie surado neįprastą sąjungininkę – lamą vardu Winter (liet. Žiema). Komanda teigia, kad antikūnai, gauti iš lamų, gali blokuoti SARS-CoV-2 virusą, kuris sukelia COVID-19 ligą. Tyrimų rezultatai paskelbti žurnale „Cell“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarptautinę tyrėjų komandą sudaro mokslininkai iš Teksaso universiteto, nacionalinių sveikatos institutų ir Gento universiteto Belgijoje. Gegužės 5 d. paskelbtas straipsnis yra recenzuotas, tačiau nėra galutinai suformatuotas.
Kaip rašo „Science daily“, tam, kad prasiskverbtų į žmogaus kūną, koronavirusas naudoja specialų baltymą, kuris leidžia pulti ląsteles. Mokslininkai kuria medžiagą, kuri galėtų jį blokuoti.
Jie sujungė dviejų tipų antikūnus, kurie gaminasi lamos organizme. Taip buvo rasta medžiaga, galinti pasipriešinti koronavirusui.
„Tai yra vienas iš pirmųjų antikūnų, neutralizuojančių SARS-CoV-2“, – teigė biologas bei Teksaso universiteto docentas Jasonas McLellanas.
Tyrimų metu paaiškėjo, kad šie antikūnai į žmogaus organizmą turi patekti per skiepus. Jie veiksmingi būna tuomet, jei pasiskiepijama prieš mėnesį iki užsikrečiant. Be to, šie antikūnai gali būti naudojami tam, kad užsikrėtusieji pacientai išvengtų komplikacijų.
Nemanykite, kad šis tyrimas buvo pradėtas visai neseniai. Mokslininkai ties tuo dirba jau nuo 2016 metais. Tyrimas buvo pradėtas kaip būdas rasti vaistą nuo SARS ir MERS. Šie abu virusai – giminingi naujajam koronavirusui.
Mokslininkų darbui ypač pasitarnavo lama Winter. Jai yra 4 metai ir ji gyvena viename kaime Belgijoje, kartu su maždaug 130 kitų lamų ir alpakų. Kai Winter buvo 9 mėnesiai mokslininkai jai suleido viruso proteinų „spyglių“ (būtent šie „spygliai“ padeda virusui patekti į ląstelę). Mokslininkai ėmė jos kraujo mėginius ir susidariusiais antikūniais bandė sustabdyti viruso „spyglių“ prasiskverbimą. Šis procesas buvo sėkmingas.
„Mes ties tuo dirbome daug metų ir man tai buvo įdomu. Tačiau nebuvo jokio naujo koronaviruso protrūkio, tad nereikėjo ir jokio gydymo būdo. Tai buvo tik tyrimai. O dabar tai potencialiai gali tapti reikšmingu tyrimu“, – teigia tyrimo bendraautorius Daniel Wrapp.
Mokslininkai mano, kad iš lamų gautus antikūnus bus galima naudoti labiausiai koronaviruso pažeidžiamai visuomenės grupei: pensininkams ir žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinių ligų.
Plačiau su tyrimu galite susipažinti ČIA.