Ar žaibas gali trenkti į važiuojantį automobilį? Ar saugu sėdėti automobilyje, kai trankosi perkūnija? Tokių klausimų kyla kaskart, kai sinoptikai prabyla apie artėjančias audras.

Į šiuos klausimus galėtų atsakyti Henrikas, gyvenantis Vilniuje. Pernai automobiliu „Volvo“ Jonavos rajone lydėdamas motociklininkų koloną, Henrikas pateko į tikrą pragarą.

Žaibas trenkė ir į motociklininkų grupę, ir automobilį. Laimei, motociklininkai rimčiau nenukentėjo. Tačiau 2003 m. „Volvo“ sugadintas nepataisomai, antenos neliko nė kvapo. Automobilyje tvyrojęs kvapas iš karto išdavė – sudegė elektros instaliacija.

Atrodė, kad važiuoja saugioje zonoje

„Artėdami prie Jonavos matėme, kad pakraščiais kaupiasi audros debesys, žaibuoja. Bet mums atrodė, kad važiuojame saugioje zonoje, virš galvos perkūnija negriaudėjo“, – pasakojo Henrikas.

Tuo metu motociklininkų kolona važiavo priekyje. Už jos buvo įsiterpęs kitas automobilis. Ir jau jam iš paskos judėjo Henriko „Volvo“. Tik staiga virš galvos Henrikas išgirdo trenksmą – nebuvo jokio žaibo, tik nuo stogo pasipylė kibirkštys ir pakilo dūmų debesis. Automobilyje pradėjo svilti laidai – turbūt daugelis žino tą degančios izoliacijos ir įkaitusio metalo kvapą.

Automobilyje išsijungė visos sistemos – liko veikti tik valytuvai ir „užstrigo“ kairysis posūkis (lemputė liko degti).

Henrikas prisimena, kad žaibas trenkė lanku: „Išlydis buvo nukreiptas į tris paskutinius kolonos motociklininkus ir tiesiai į mano automobilio stogą. Tarp mūsų važiavusio automobilio vairuotoja nenukentėjo, tačiau, ko gero, veidrodėlyje matė įspūdingą vaizdą. Mes automobilyje važiavome trise – laimė, kad visi likome sveiki“.

Ar automobilis – saugi slėptuvė?

Kasmet Lietuvoje žaibas paliečia bent keletą žmonių. Nors dauguma jų išgyvena, didesnes ar mažesnes pasekmes gali jausti visą likusį gyvenimą.

Pasak medikų, nors nuo 60 iki 90 proc. atvejų žmonės po susitikimo su žaibu išgyvena, pasekmės gali likti visam gyvenimui. Žaibo prisilietimas labiau panašus į kibirkštį, tarsi įsielektrinę prisiliestume prie durų rankenos ar sintetinio audinio. Įdomu, kad pirmiausia žala padaroma akims ir ausims, nes būtent per šias angas į mūsų organizmą patenka elektros išlydis. Taip vyksta dėl didžiulio slėgio kuris susidaro elektros iškrovai skverbiantis į mūsų organizmą. Dėl to pažeidžiama tinklainė, netgi po kurio laiko gali išsivystyti katarakta, žmogus negrįžtamai apkursta.

O ar automobilis yra saugi vieta slėptis nuo žaibo. Juk, rodos, guminiai ratai turėtų išgelbėti nuo nelaimės?

Sinoptiko Tado Kantauto nestebina padažnėję klausimai apie žaibus, tačiau į klausimą „ar saugu žaibuojant važiuoti automobiliu?“ nei jis, nei kolegos tiksliai atsakyti negalėtų.

„Tai klausimas daugiau pasvarstymui, situacijų analizavimui. Kaip pavyzdžiui, žaibuojant automobilis yra saugesnė vieta nei buvimas atvirame lauke ar stovėjimas po aukštu medžiu. Tačiau automobilyje juk yra daug metalinių detalių, jis faktiškai neturi įžeminimo. Tad, žaibui trenkus į automobilį, nėra garantijos, kad elektros krūvis nutekės taip, kad automobilyje esantis žmogus nepajaus jokio efekto“, – aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas T.Kantautas.

Kaip saugotis žaibo, jei esate automobilyje

Žaibuojant negalima liesti metalinių automobilio detalių, net ir esančių viduje, salone, nes nėra aišku, kokį kelią pasirinks žaibas – energijai vis tiek reikia kažkur nutekėti. Šiais laikais automobiliuose yra daug elektronikos, tad, žaibui ją sugadinus, gali kilti įvairių problemų – nuo pačių paprasčiausių iki labai rimtų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai pataria siaučiant audrai su žaibais sustoti kelkraštyje, nevažiuoti. Sėdėti automobilio viduje – gana saugu. O jei negalite sustoti, bent įtraukite anteną ir, šiukštu, nesilieskite prie jokių metalinių detalių. Savaime suprantama, kad nepatartina naudotis jokiais elektros prietaisais, taip pat ir radijo imtuvu.

Beje, naudotis mobiliuoju telefonu taip pat nereikėtų. Ne kartą užfiksuota atvejų, kai žaibas trenkia būtent į išmaniųjų savininkus pokalbio metu. Panašus atvejis užfiksuotas ir Lenkijoje.

Mokslininkai aiškina, kad žaibo iškrova ratu keliauja aplink automobilio išorę, sukurdama Faradėjaus efektą bei apsaugodama viduje esančius žmones.

Tiesa, tokios saugumo „garantijos“ negalioja stiklo pluošto automobiliams, kabrioletams. Arba tiesiog automobiliams pravirais langais.

„Labai sunku atsakyti, ar automobilyje žaibuojant saugu, nes yra labai daug smulkmenų, nuo kurių gali daug kas priklausyti. Vis dėlto, žaibuojant rekomenduojama sustoti ir palaukti kol audra praeis“, – sako sinoptikas T.Kantautas.

O kokia tikimybė, kad į automobilį ar motociklą trenks žaibas? To apskaičiuoti neįmanoma, nes žaibo smūgis daugiau yra atsitiktinis įvykis.

„Niekas negali apskaičiuoti, kurioje vietoje jis trenks ir kokias pasekmes atneš. Tiesa, kai kurios šalys ar mokslininkai skelbia statistiką. Pvz., tikimybė būti nutrenktam žaibo yra 1 iš 300 000.

Tačiau ši tikimybė apskaičiuota žmogui, ne automobiliui ar motociklui, nes orientuojamasi į poveikį žmogui. Aišku, tyrimuose gali būti nurodoma, kokioje aplinkoje įvyko poveikis žmogui, bet tokių duomenų, ar žmogus nukentėjo žaibui trenkus į automobilį ar važiuojant motociklu ar stovint po medžiu, labai mažai“, – paaiškino sinoptikas T.Kantautas.

Žaibas taikosi ir į automobilius

Žiniasklaidoje yra nuskambėjusios net kelios istorijos, kai Lietuvoje nuo žaibo nukentėjo transporto priemonės.

2010 m. žaibas trenkė į „Peugeot 307“ stogą kelyje Klaipėda–Palanga, ties Nemirseta. Tąkart audra jau buvo pasibaigusi, net asfaltas vietomis buvo sausas. Staiga vairuotojas išgirdo didžiulį trenksmą ir smūgį į stogą. Palangiškiui net pasirodė, kad automobilis pašoko nuo kelio. Variklis neužgeso, tačiau kompiuteris ėmė rodyti klaidas ir perspėjimus. Vėliau neveikė kai kurie elektriniai prietaisai.

Kitas atvejis: 2012 m. liepos mėnesį kelyje Kaunas–Klaipėda žaibas savo taikiniu pasirinko lengvojo automobilio anteną. Iš jos liko tik šipuliukai, automobilyje dingo elektra. Laimei, keleiviai atsipirko tik išgąsčiu.

Komentarai (1)