Mokslininkai įspėja apie tikimybę pražiūrėti rimtus ir galimai lemtingus galvos smegenų pažeidimus, nes jie įvyksta nesunkia koronavirusinės infekcijos forma persirgusiems arba jau sveikstantiems pacientams.

Neurologai paskelbė informaciją apie daugiau nei 40 COVID-19 susirgusių asmenų iš Jungtinės Karalystės, kuriems buvo nustatytos įvairios komplikacijos, pradedant galvos smegenų uždegimu bei delyru ir baigiant nervų pažeidimu bei insultu. Kai kuriais atvejais neurologinė problema buvo pirmasis ir pagrindinis paciento patirtas simptomas, informuoja „The Guardian“.

Žurnale „Brain“ aprašyti atvejai verčia pripažinti, kad po pirmosios infekcijos bangos Didžiojoje Britanijoje padaugėjo gyvybei pavojingos būklės – ūminio išsėtinio encefalomielito (ADEM) – ištiktų asmenų. Prieš pandemiją Londono universiteto koledžo (UCL) Neurologijos institute per mėnesį tekdavo diagnozuoti ne daugiau kaip vieną ADEM atvejį, tačiau balandį ir gegužę jų skaičius padaugėjo iki dviejų arba trijų per savaitę. Būtent ši komplikacija tapo vienos 59-erių metų moters mirties priežastimi.

Daugiau nei dešimčiai pacientų prasidėjo centrinės nervų sistemos uždegimas, dešimčiai buvo diagnozuota galvos smegenų liga, lydima delyro arba psichozės, dar aštuoni patyrė periferinės nervų sistemos problemų, dažniausiai įvardijamų kaip Guillain-Barre sindromas, pasireiškiantis imunine reakcija, kurios metu atakuojami nervai ir sukeliamas paralyžius. Ligos mirštamumo koeficientas – 5 proc.

„Tenka pastebėti, kad COVID-19 paveikia galvos smegenis taip, kaip nėra būdinga jokiems kitiems virusams“, – sakė atlikto tyrimo iniciatorius Michaelas Zandi, teikiantis konsultacijas minėtame institute ir UCL ligoninėse.

„Teko įsitikinti, kad kai kuriems ADEM ir kitomis ligomis susirgusiems pacientams pasireiškiančios neurologinio pobūdžio problemos yra išties rimtos, nors plaučiai nukentėjo visai nežymiai“, – pridūrė jis.

„Žvelgiant iš biologinės perspektyvos, ADEM yra kai kuo į išsėtinę sklerozę panaši būklė, tiktai sunkesnė ir jos pradžia paprastai ūmi. Vienus pacientus ji gali privesti prie ilgalaikio neįgalumo, tačiau kiti gana sėkmingai sveiksta“, – aiškino specialistas.

Aprašyti atvejai, savaime suprantama, didina nerimą, susijusį su ilgalaikiu COVID-19 poveikiu sveikatai, apie kurį kalbėti verčia informacija apie pacientus, kurių testai dėl koronaviruso jau ilgą laiką neigiami, bet dusulys ir silpnumas niekaip nepraeina arba atsiranda atminties ir kitokių problemų.

Tarkim, viena 55-erių metų moteris, apie kurią buvo rašyta moksliniame straipsnyje, šiaip jau niekada nesirgusi jokia psichikos liga, išrašyta iš ligoninės pradėjo gana keistai elgtis.

Ji, esą, vis apsivilkdavo ir nusirengdavo paltą, be to, sprendžiant iš to, ką sakė, regėjo haliucinacijas – namuose vaikštinėjančius tigrus ir beždžiones. Po tokių įvykių moteris buvo sugrąžinta į ligoninę. Pacientei buvo skirta antipsichotinių vaistų ir ji pamažu pasitaisė.

Kita, 47-erių metų moteris, prisistačiusi į ligoninę skundėsi galvos skausmais ir dešiniosios rankos sąstingiu. Simptomai, kaip jis sakė, pasireiškė praėjus savaitei po kosulio ir karščiavimo epizodo. Kiek vėliau moterį apėmė mieguistumas, susilpnėjo jos reakcija į aplinką. Ją teko skubiai operuoti. Per operaciją buvo pašalintas gabalas kaukolės, kad ji mažiau spaustu sutinusias galvos smegenis.

„Siekiame, kad įvairių pasaulio šalių medikai žinotų apie tokias koronavirusinės infekcijos komplikacijas“, – sakė M. Zandi.

Medikus, bendrosios praktikos gydytojus ir kitus sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančius asmenis, susiduriančius su kognityvinio pobūdžio simptomų, atminties problemų patiriančiais, nuovargio, galūnių sąstingio arba silpnumo kamuojamais pacientais, jis paragino pasitarti su neurologijos specialistais.

„Negalima priskirti viso to gijimo procesui ir psichologiniams to proceso aspektams, – sakė M. Zandi. – Šis liga, kaip paaiškėjo, paveikia ir galvos smegenis.“

Visų galvos smegenų pažeidimų, įvykstančius dėl COVID-19, įvardyti kol kas neįmanoma, kadangi daugelis hospitalizuotų pacientų yra pernelyg nusilpę, kad juos būtų galima ištirti pasitelkus galvos smegenų skenografijos arba kitokius metodus.

„Dabar atsirado būtinybė atlikti kuo išsamesnius tyrimus ir išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta galvos smegenyse“, – sakė jis.

Nerimą kelia tikimybė, kad nedidelei grupei žmonių virusas galėjo sukelti nežymių, tik po kelerių metų išryškėsiančių galvos smegenų pažeidimų. Tikėtina, kad taip nutiko ir po 1918 metais prasiautusios gripo pandemijos, kai ne mažiau kaip milijonui piliečių teko diagnozuoti įvairias galvos smegenų ligas.

„Tenka baimintis kokios nors užslėptos epidemijos, galbūt užeisiančios po COVID-19, per kurią teks pastebėti uždelstą poveikį galvos smegenims, kadangi jos gali būti pažeistos tik nežymiai, tačiau su metais lėti procesai visgi vyks. Kad ir kaip būtų, apie tai spręsti kol kas per anksti“, – sakė M. Zandi.

„Žinoma, viliamės, kad šitaip nenutiks, tačiau kai tenka susidurti su didelio masto pandemija, pakertančia didelį procentą populiacijos, turėtume būti dėmesingi“, – mano specialistas.

Davidas Strainas, dėstantis Ekseterio universiteto medicinos mokykloje, nurodė, kad rimtų neurologinio pobūdžio komplikacijų patyrusių pacientų skaičius yra visai nedidelis, be to, norint išsiaiškinti negalavimų kilmės priežastis, būtina atlikti nuodugnesnius tyrimus.

„Tai labai svarbu, turint omeny, kad dabar rengiamės vykdyti reabilitacijos po COVID-19 programas, – sakė jis. – Jau teko įsitikinti, kad kai kurių COVID-19 persirgusių asmenų reabilitacija bus ganėtinai ilga. Kalbu ir apie fizinių procesų atgaivinimą pratimais, ir apie galvos smegenų veiklos atkūrimą. Turime siekti geriau suprasti, kaip ši infekcija paveikia galvos smegenis.“

Komentarai (2)