Mumijas tyrę mokslininkai nustebo - tikėjęsi rasti širdis, neaptiko visai nieko žmogiško ()
Kai mokslininkai pažvelgė į dviejų nedidelių mumijų vidų – kur tikėjosi rasti mumifikuotas širdis – jie liko gerokai nustebinti: viduje ne tik nebuvo širdžių, bet ir išvis nieko žmogiško.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paaiškėjo, kad vienoje iš mumijų yra tiesiog purvas ir grūdai (vadinamoji kukurūzų arba grūdų mumija), o kitoje – mumifikuotas paukštis (greičiausiai sakalas), kuriam trūksta kūno dalies ir kai kurių organų.
„Jam trūksta kairės kojos – ir niekas nežino, kodėl“, – sako Rambamo ligoninės Haifoje (Izraelis) radiologijos vadovė ir George’o Washingtono universiteto (JAV) radiologijos profesorė dr. Marcia Javitt, kuri padėjo atlikti abiejų mumijų kompiuterinę tomografiją.
Dvi mumijos – abi patalpintos į sarkofagus – maždaug 50 metų buvo laikomos Haifos muziejuje. Vis dėlto, kaip teigia muziejus, „įrašai nebuvo saugomi taip kruopščiai, kaip dabar“, todėl apie jas nėra daug žinoma – išskyrus tai, kad joms yra daugiau nei 2000 metų, portalui „Live Science“ pasakoja Haifos muziejaus kolekcijų vadovas Ronas Hillelis.
Per pastaruosius keletą metų, siekdamas rasti geriausius būdus išsaugoti kiekvieną savo eksponatą, Haifos nacionalinis jūrų muziejus atidžiai peržiūrėjo savo kolekciją. Kai kuratoriai susidūrė su dviem mumijomis, jie suprato, kad nežino, kas yra viduje. Dokumentuose buvo pažymėta, kad jose – mumifikuotos širdys, bet atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad taip toli gražu nėra, teigia R.Hillelis.
Egipto mumijose širdys dažniausiai (bet ne visada) būdavo paliekamos kūne, nes senovės egiptiečiai tikėjo, kad mirties dievas sverdavo jų širdis siekdamas nustatyti, ar jie buvo dorovingi, pasakoja muziejininkas. Buvo tikima, kad jei širdis sveria tiek pat ar mažiau kiek ir plunksna, žmonės patenka į amžinąjį gyvenimą, jei ne – jie sunaikinami amžiams.
Rambamo ligoninėje atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas atskleidė, kad abiejų mumijų vidus labai skiriasi. Apytiksliai 45 centimetrų žmogaus formos mumijoje – sukurtoje taip, kad atrodytų kaip pomirtinio gyvenimo, mirusiųjų, gyvybės ir augmenijos dievas Ozyris – buvo purvas ir grūdai.
„Tokios mumijos būdavo gaminamos per senovėje vykdavusius Ozyrio festivalius, – teigia R.Hillelis. – Ir jas sudarydavo molio ar smėlio ir grūdų mišinys. Tokioje aplinkoje grūdai sudygdavo ir tai simbolizuodavo Ozyrio ryšį su mirtimi, gyvenimu ir žemės vaisingumu“.
Tad kaip sako M.Javitt – tai yra ne mumijos, o artefaktai.
Kita mumija – maždaug 25 cm ilgio ir paukščio formos – atstovauja dievą Horą. Pagal Egipto mitologiją, Horas yra Ozyrio ir Izidės sūnus, dievybė su sakalo galva, susijusi su dangumi ir faraonais.
Laikui bėgant, paukščio mumija sudžiūvo – audiniai tapo tankesni, o išdžiūvus kaulų čiulpams, kaulai liko tuščiaviduriai tarsi vamzdeliai. Taigi, M.Javitt su kolegomis panaudojo dvigubą kompiuterinę tomografiją, kurioje naudojami tiek įprastinio stiprumo, tiek silpnesni rentgeno spinduliai – technika, galinti atskleisti audinių savybes, kurių įprasta kompiuterinė tomografija parodyti negali, sako mokslininkė.
Dabar mokslininkų komanda užsiima įvairių paukščio audinių ir kaulų identifikavimu. M.Javitt pažymi, kad paukščio kaklas yra sulaužytas – tačiau tai greičiausiai nutiko gyvūnui jau nebesant gyvam. Be to, atrodo, paukščiui pilve trūksta kai kurių organų – tačiau dar reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima nustatyti, kurių tiksliai. Tačiau panašu kad sakalo širdis ir trachėja yra.
R.Hillelis sako, kad muziejus ateityje galbūt surengs specialią ekspoziciją, kurios centru taps šios dvi mumijos. Jis taip pat tikisi, kad bus atliktas ir datavimas radioaktyviąja anglimi – kad būtų nustatytas tikslus radinių amžius.
