Ar antrą kartą COVID-19 sergama lengviau? Mokslininkai turi nuliūdinti ()
Antrą kartą susirgus COVID-19, 25-mečiui teko gultis į ligoninę – jo plaučiai nebegalėjo aprūpinti kūno pakankamu deguonies kiekiu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pakartotinės infekcijos yra retas atvejis, bet iki šiol vyravo nuomonė, kad antrasis susirgimas būna lengvesnis – tačiau šis atvejis rodo visiškai priešingą atvejį.
Šiuo metu minimas vyras jau yra pasveikęs, bet tyrimas, paskelbtas moksliniame žurnale „Lancet Infectious Diseases“, kelia klausimus, kuriam laikui SARS-CoV-2 sukuria imunitetą.
Vyras neturėjo jokių žinomų sveikatos problemų ar imuninių defektų, dėl kurių jis būtų labiau pažeidžiamas COVID-19.
Mokslininkai teigia, kad koronavirusas pacientą užklupo du kartus – o ne pirminė infekcija atsikartojo po kiek laiko. Palyginus viruso genetinius kodus, paimtus per kiekvieną sirgimą, pasimatė pernelyg aiškūs skirtumai, kad būtų galima kalbėti apie tą pačią infekcija.
„Mūsų išvados rodo, kad ankstesnė infekcija nebūtinai apsaugo nuo būsimos infekcijos, – sako dr. Markas Pandori iš Nevados (JAV) universiteto. – Galimybė susirgti dar kartą gali turėti reikšmingos įtakos mūsų supratimui apie COVID-19 imunitetą“.
Jo teigimu, net ir nuo koronaviruso išgiję žmonės turėtų ir toliau laikytis socialinio atsiribojimo, dėvėti veido kaukes ir dažnai plautis rankas.
Mokslininkai vis dar aiškinasi naujojo koronaviruso imuniteto klausimus. Ar tikrai visiems išsivysto imunitetas? Net ir tiems, kuriems nepasireiškia simptomai? Kiek laiko tokia apsauga išlieka?
Norint suprasti, kaip virusas paveiks mus ilgalaikėje perspektyvoje, kiek tai gali turėti įtakos vakcinoms ir tokioms idėjoms, kaip, pavyzdžiui, bandos imunitetas, tai yra svarbūs klausimai.
Kol kas reinfekcijos, atrodo, pasitaiko retai – iš daugiau nei 37 milijonų atvejų neginčijamai užfiksuoti tik keli patvirtinti pakartotiniai susirgimai.
Atvejais Honkonge, Belgijoje ir Nyderlanduose pakartotiniai susirgimai nebuvo rimtesni nei pirminiai. Tačiau vienas atvejis Ekvadore buvo panašus į šį JAV atvejį – pacientas susirgo sunkiau, nei pirmą kartą, nors gydymo ligoninėje ir neprireikė.
Ir kiek galime spręsti pagal kitus koronavirusus (šiuo metu žinomi 7 virusai iš koronavirusų šeimos, kurie gali užkrėsti žmones: 229E, NL63, OC43, HKU1, MERS-CoV, SARS-CoV ir naujasis SARS-CoV-2), imuninė apsauga yra linkusi nunykti.
Ir dabar, daugumai šalių patiriant antrąją koronaviruso bangą, mokslininkai galbūt gaus aiškesnius atsakymus.
Iki šiol buvo manoma, kad antroji COVID-19 banga bus švelnesnė, nes žmogaus kūnas pirmą kartą jau bus išmokęs kovoti su virusu.
Iki šiol neaišku, kodėl šis 25 metų pacientas pacientas antrą kartą susirgo sunkiau. Viena iš idėjų yra ta, kad antrą kartą jis galėjo galėjo gauti didesnę pradinę viruso dozę.
Taip pat išlieka tikimybė, kad pradinis imuninis atsakas pablogino antrinę infekciją. Tokie atvejai užfiksuoti sergant dengės karštine, kai antikūnai, pagaminti kaip atsakas į vieną dengės karštinės viruso atmainą, sukelia problemų, jei užsikrečiama kitu viruso štamu.
Rytų Anglijos universiteto profesorius Paulas Hunteris teigia, kad tyrimas labai taikliai atkreipia dėmesį į problemą – būtent dėl nedidelio atotrūkio tarp dviejų infekcijų ir antrosios sunkumo.
„Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol COVID-19 užsikrėtė daugiau kaip 37 milijonai žmonių, galima buvo tikėtis daugiau tokių atvejų – jei tokios labai ankstyvos pakartotinės infekcijos su sunkia ligos forma būtų įprastos. Tačiau šis atvejis patvirtina, kad mes vis dar nepakankamai žinome apie imuninį atsaką į šį virusą“, – sako jis.
Parengta pagal BBC.
