Ligoninėje gydomi COVID-19 pacientai, kuriems kiekvieną dieną nuo kraujagyslių ligų duodamas aspirinas, pastebimai mažiau rizikuoja patirti komplikacijų ir mirti (palyginti su tais, kuriems aspirinas neskirtas) – tokią išvadą padarė naują tyrimą atlikę Merilando universiteto medicinos mokyklos mokslininkai, skelbia naujienų agentūra AP.

Aspiriną geriantys pacientai mažiau rizikuoja atsidurti intensyviosios terapijos skyriuje ar būti prijungti prie mechaninio plaučių ventiliatoriaus, be to, jie turi daugiau galimybių išgyventi infekciją nei tie, kurie atsidūrė ligoninėje, bet aspirinu negydomi. Tyrimo išvados skelbiamos specializuotame leidinyje „Anesthesia and Analgesia“, jame akcentuojama, kad tai, jog toks nebrangus ir plačiai prieinamas vaistas gali duoti tiek naudos, yra pagrindas turėti „atsargaus optimizmo“, kad šis medikamentas užkerta kelią sunkioms komplikacijoms ir gali padėti išgelbėti daug gyvybių.

„Tai labai svarbus atradimas, kurį reikėtų patikrinti atsitiktiniu klinikiniu tyrimu. Jeigu mūsų hipotezė pasitvirtins, tai reiškia, kad aspirinas – visiems be recepto prieinamas vaistas, sumažinsiantis COVID-19 sergančiųjų mirštamumą“, – sako tyrimo autorius, anesteziologijos profesorius Jonathanas Chow.

Tyrimo metu J. Chow ir jo kolegos analizavo 412 COVID-19 pacientų, kurių vidutinis amžius 55 metai, ir kurie per pastaruosius mėnesius atsidūrė ligoninėje dėl koronaviruso komplikacijų, ligos istorijas. Visi jie buvo gydomi Merilando universiteto medicinos centro ligoninėje Baltimorėje bei dar trijose Rytų Pakrantės ligoninėse. Maždaug ketvirtadalis pacientų kiekvieną dieną gaudavo ir nedidelę dozę aspirino (apie 81 miligramą) – vieni dar iki atsidurdami ligoninėje, o kiti tik joje.

Mokslininkai išsiaiškino, kad aspirinas siejamas su 44 proc. mažesne dirbtinio plaučių ventiliavimo rizika ir 43 proc. mažesne rizika atsidurti intensyviosios terapijos skyriuje. Svarbiausia tai, kad aspirino vartojimas susijęs su 47 proc. mažesne rizika mirti (lyginant su tais, kurie šio vaisto nevartoja).

Mokslininkai atsižvelgė į kelis veiksnius, kurie galėjo atlikti svarbų vaidmenį paciento būklei, tarp kurių buvo amžius, lytis, kūno masės indeksas, rasė, hipertenzija ir diabetas. Taip pat atkreiptas dėmesys į inkstų, kepenų ligas ir kraujospūdžio kontrolei skirtų medikamentų vartojimą.

COVID-19 infekcijos padidina kraujo krešulių riziką, tokie dariniai gali susiformuoti širdyje, plaučiuose, kraujagyslėse ir kituose organuose. Retais atvejais kraujo krešulių komplikacijos sukelia širdies smūgį, insultą, vidaus organų sutrikimus ir net tampa mirties priežastimi.

Medikai neretai rekomenduoja mažomis dozėmis vartoti aspiriną pacientams, patyrusiems širdies smūgį ar insultą, kurio priežastimi tapo kraujo krešulys, kaip prevencinę priemonę. Kasdieninis aspirino vartojimas nėra ir visai nekaltas – jis gali sukelti vidinį kraujavimą ar skrandžio opą.

„Manome, kad kraują skystinantis aspirinas naudingas COVID-19 pacientams, nes užkerta kelią nedidelių krešulių susidarymui. Pacientai, kuriems diagnozuojamas COVID-19, pasitarę su gydytoju, galėtų vartoti aspiriną“, – sako vienas iš tyrimo autorių Michaelis A. Mazzeffi. Tie, kuriems pasidėjusi kraujavimo rizika dėl lėtinių inkstų ligų, arba pacientai, nuolat vartojantys kitus vaistus, pavyzdžiui, steroidus ar kraują skystinančius prepartus, aspirino gerti neturėtų, perspėja ekspertas.

Tyrime taip pat dalyvavo ekspertai iš Wake Forest medicinos mokyklos, George‘o Washingtono medicinos mokyklos, Šiaurės Rytų Džordžijos sveikatos sistemos ir Walterio Reedo valstybinės karinės medicinos ligoninės.

„Šis tyrimas – naujausias indėlis į mūsų medicinos mokyklos vykdomą didžiulį darbą ieškant būdų, kaip veiksmingai gydyti COVID-19 ir gelbėti pacientų gyvybes. Nors dar reikia atlikti tyrimų, kurie parodytų, kad aspirinas padeda lengviau įveikti COVID-19, šiuo metu turimi įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pacientai jau dabar su savo gydytojais gali aptarti aspirino vartojimą“, – sako E. Albertas Reece‘as iš Baltimorės medicinos universiteto ir Merilando universiteto medicinos mokyklos atstovas Akiko K. Bowersas.

Komentarai ()