Carlas Friedrichas Wilhelmas Grossmannas gimė 1863 metais. Apie jo vaikystę žinoma nedaug. Jis augo 8 vaikų šeimoje, būdamas 13 metų ėmė dirbti ir mokytis pas mėsininką. Tiesa, jau po trijų metų buvo atleistas, nes išreiškė norą suartėti su mėsininko žmona. Ir tai buvo tik pradžia - su laiku Grossmannas tapo vienu garsiausių Berlyno nusikaltėlių.

Dar vaikystėje Grossmanno kalbos gąsdino jo brolius. Atrodė, kad vaikas yra ištroškęs kraujo. Jis kalbėjo apie žudymą, medžioklę, mėsinėjimą ir kitus dalykus, kurie kitiems vaikams atrodė šlykštūs ar tiesiog neįdomūs.

1880 metais Grossmannas atsikraustė į Berlyną, kur 15 metų dirbo mėsininku. O tuomet patraukė į šalies pietus, kur prašė išmaldos ir vogė. Kalėjime Grossmannas  buvo net kelis kartus. Ilgiausiai 15 metų bausmei  jis buvo nuteistas 1899 metais už tai, kad seksualiai išnaudojo 10 ir 4 metų mergaites. Pastaroji mirė netrukus po teismo nuosprendžio, todėl kaltinimai neįtraukė žmogžudystės.

1913 metais Grossmannas grįžo į Berlyną ir vėl dirbo mėsininku. Netrukus prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, tačiau Grossmannui sekėsi neblogai. Jis netgi turėjo dešrainių kioską prie traukinių stoties, nors daugiau pinigų uždirbdavo juodojoje rinkoje pardavinėdamas mėsą. Karo metu maisto trūko, todėl Grossmanno siūloma mėsa buvo paklausi.

Grossmannas gyveno neturtingame Berlyno kvartale. Ši vieta buvo tokia prasta, kad vietiniai dažnai net nekreipdavo dėmesio į riksmus - jei buvo tokie dažni. Grossmannas į savo namus ėmė kviesti moteris. Tai buvo prostitutės, keliautojos ar šiaip neturtingos moterys, kurios karo metais ieškojo būdų užsidirbti. Grossmannas joms siūlė tarnaitės, mėsininko padėjėjos darbą ar tiesiog švarią pastogę. Vėliau kaimynai prisiminė, kad Grossmannas į savo namus vedėsi jam gerokai per gražias moteris ir, nors jie matydavo kaip jos ateina, išeinančių jų niekas nematė.

1921 metais kaimynai galiausiai iškvietė policiją, kai Grossmanno kambaryje išgirdo nesiliaujančius riksmus ir smūgius. Policija įsiveržė į atsiskyrėlio namus ir rado ką tik nužudytą jauną moterį. Grossmannas iš karto bandė nusižudyti, bet policija užkirto tam kelią. Grossmannas netrukus prisipažino nužudęs tris merginas, vėliau - keturias. Žiniasklaida teigė, kad Grossmannas užsiminė nužudęs apie 20 moterų, tačiau policija manė, kad tikrasis skaičius yra gerokai didesnis.

Teritorijoje netoli Grossmanno namų moterų kūnų dalys buvo randamos kone kasdien jau kelis mėnesius. Be to, 1918-1921 metais Berlyno kanaluose buvo aptikta labai daug moterų kūnų dalių, kurias policininkai susiejo su mažiausiai 23 moterimis. Turėdami omenyje Grossmanno psichologinę būklę, kraują jo namuose ir aplink aptiktas kūno dalis, policininkai spėjo, kad vyras galėjo nužudyti apie 100 moterų.

Ir tai dar ne viskas. Grossmannas karo metu pardavinėjo mėsą ir turėjo dešrainių kioską. Savaime aišku, žmonės ėmė spėlioti, kad jis pardavinėjo savo aukų mėsą. Šiuos įtarimus pakurstė Grossmanno namuose pastebėti kanibalizmo ženklai. Tiesa, policija to taip niekada ir nepatvirtino, o pats Grossmannas pasikorė 1922 metais dar prieš prasidedant teismui.

Komentarai (2)