Ateityje pandemijos ištiks dažniau, pražudys daugiau žmonių ir pridarys dar daugiau žalos viso pasaulio ekonomikai nei COVID-19 – taip nutiks, jei neįvyks esminis žmogaus požiūrio į gamtą pokytis, neseniai paskelbė Jungtinių Tautų biologinės įvairovės komisija.

Tarpvyriausybinė mokslo ir politikos platforma biologinės įvairovės ir ekosistemų tarnyboms (IPBES) teigia, kad pandemijos žmonijai kelia „egzistencinę grėsmę“. IPBES perspėja, jog egzistuoja iki 850 virusų rūšių. Jie, kaip ir koronavirusas, yra paplitę gyvūnų organizmuose ir gali užkrėsti žmones.

Specialios ataskaitos apie biologinę įvairovę ir pandemijas autoriai teigia, kad gamtinių buveinių naikinimas ir nežabotas vartojimas gerokai padidina tikimybę, jog ateityje kai kurios gyvūnų ligos bus perduotos žmonėms.

„COVID-19 ar bet kurios kitos šiuolaikinės pandemijos priežastis iš tiesų nėra didžiulė paslaptis“, – tvirtina Peteris Daszakas, nevyriausybinės organizacijos „Ecohealth Alliance“ pirmininkas, vadovavęs minėtąją ataskaitą parengusiai IPBES darbo grupei.

Pasak eksperto, toji priežastis yra „ta pati žmogaus veikla, skatinanti klimato kaitą ir biologinės įvairovės sumenkimą. Ji dėl savo poveikio mūsų žemės ūkiui taip pat didina pandemijų riziką“.

Jungtinių Tautų biologinės įvairovės komisijos teigimu, COVID-19 pandemija yra šeštoji nuo ispaniškojo gripo protrūkio 1918-aisiais. Visos jos buvo „visiškai nulemtos vien žmogaus veiklos“.

Toji žmogaus veikla apima netvarų gamtinių išteklių naudojimą kertant miškus, žemės ūkio plėtrą, prekybą laukiniais gyvūnais ir jų vartojimą maistui. Dėl visų šių priežasčių žmonės vis dažniau glaudžiai kontaktuoja su laukiniais ir ūkiuose auginamais gyvūnais, todėl gali užsikrėsti jų platinamomis ligomis.

Kaip rašo sciencealert.com, 70 proc. atsirandančių naujų ligų – tokių kaip Ebola, Zika ar ŽIV / AIDS – yra zoonozinės kilmės. Tai reiškia, kad prieš persiduodamos žmonėms jos buvo paplitusios tarp gyvūnų.

IPBES perspėja, kad kiekvienais metais pasaulyje atsiranda maždaug penkios naujos žmones paveikiančios ligos. Bet kuri iš jų turi potencialo tapti pandemija.

Sausumos plotų išnaudojimas

IPBES periodiškai pateikia gamtos būklės vertinimus. Praėjusių metų aplinkos įvertinime teigiama, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai mūsų planetos sausumos yra smarkiai neigiamai paveikti žmogaus veiklos.

Kaip rašoma šiame vertinime, trečdalyje visos sausumos ir trijuose ketvirtadaliuose planetos gėlo vandens telkinių šiuo metu vykdoma žemės ūkio veikla, o vos per tris pastaruosius dešimtmečius žmonijos suvartojamų išteklių kiekis išaugo 80 proc.

IPBES suorganizavo virtualų seminarą, kuriame dalyvavo 22 pripažinti šios srities ekspertai. Seminaro tikslas – parengti gaires, kuriomis galėtų vadovautis šalių vyriausybės, siekdamos sumažinti pandemijų pasikartojimo riziką.

JTO biologinės įvairovės komisija pripažino, kad yra sudėtinga apskaičiuoti visą ekonominę COVID-19 pandemijos kainą.

Visgi apytikris vertinimas rodo, kad iki šių metų liepos mėnesio koronaviruso pandemija kainavo netgi 16 trln. dolerių (apie 13,7 trln. eurų).

Ekspertų teigimu, prevencinės priemonės, galinčios užkirsti kelią būsimoms pandemijoms, turėtų kainuoti maždaug šimtą kartų mažiau nei reagavimas į jas. Šis paskaičiavimas turėtų „suteikti tvirtų ekonominių paskatų esminiams pokyčiams“.

„Mūsų požiūris iš esmės stagnavo. Vis dar kliaujamės bandymais sulaikyti ir suvaldyti ligas vakcinomis ir gydymo priemonėmis jau po to, kai jos atsiranda“, – teigia P. Daszakas.

Skaudus priminimas

IPBES siūlo organizuoti tarptautinį koordinuotą atsaką į pandemijas ir skatina šalis susitarti dėl bendrų biologinės įvairovės nykimo stabdymo planų. Tai galėtų būti tarptautinis susitarimas, panašus į Paryžiaus sutartį dėl klimato kaitos.

Tarp politikos formuotojams siūlomų priemonių, kuriomis galima būtų sumažinti tokių pandemijų kaip COVID-19 pasikartojimą, yra mokesčiai ar akcizai vartojamai mėsai, gyvulininkystės produkcijai ir kitoms „didžiulę pandemijų riziką keliančioms veikloms“.

Be to, vertinime taip pat siūloma geriau reguliuoti tarptautinę prekybą laukiniais gyvūnais ir įgalinti vietines bendruomenes geriau apsaugoti gamtines buveines.

Lankasterio universiteto aplinkosaugos studijų instituto „CEH Lancaster Environment Centre“ tyrėjas Nickas Ostle‘is teigia, kad IPBES ataskaita turėtų būti tarsi „skaudus priminimas“ apie tai, kokia žmonija yra priklausoma nuo gamtos.

„Mūsų sveikata, turtas ir gerovė priklauso nuo mūsų aplinkos sveikatos, turto ir gerovės“, – neabejoja N. Ostle‘is. Minėtosios ataskaitos rengimo procese jis nedalyvavo.

„Šios pandemijos iššūkiai pabrėžia, kaip svarbu apsaugoti ir atkurti pasauliniu mastu reikšmingas ir bendras aplinkosaugines „gyvybės palaikymo“ sistemas“, – teigia mokslininkas.

Komentarai ()