Daugelis žmonių žino, kad mūsų planetos atmosferoje yra nemažai anglies dioksido, tačiau mums po kojomis, dirvožemyje, šių dujų – beveik tris kartus daugiau, nes kasmet žemė sugeria maždaug ketvirtadalį visų su žmogaus veikla susijusių išlakų.

Jei pasaulio oro temperatūra padidės 2 °C, ši itin svarbi anglies dioksido saugykla gali virsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų fontanu, praneša sciencealert.com.

Remiantis atnaujintu dirvoje esančio anglies dioksido modeliu, pakilus pasaulinei temperatūrai, į atmosferą galėtų patekti maždaug 230 mlrd. tonų anglies dioksido. Ir tik iš metro viršutinio dirvos sluoksnio, kuriame anglies dioksido yra beveik tiek pat, kiek Žemės atmosferoje.

Šis skaičius yra šiek tiek mažesnis už Kinijos išlakas (emisijas) nuo 1990-ųjų ir beveik dvigubai didesnis už Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) išlakas skaičiuojant nuo tų pačių metų.

Modeliavimas apsiribojant palyginti negiliu dirvos sluoksniu iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip rimtas tyrimo trūkumas, bet tokiu būdu mokslininkai galėjo lengviau modeliuoti anglies dioksido apytaką dirvoje. Taip pat pasirinktas metodas padėjo per pusę sumažinti kitiems panašiems modeliams būdingą neapibrėžtumą.

„Sumažinome klimato kaitos prognozių neapibrėžtumą, kad galėtume tiksliau apskaičiuoti vadinamąjį anglies dioksido biudžetą – anglies dioksido kiekį, kuris dar gali patekti į atmosferą, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau nei 2 °C. Taip pat šios informacijos reikia norint sėkmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos iškeltus tikslus“, – sakė „Global Systems Institute“ dirbantis klimato mokslininkas Peteris Coxas.

Nors šiltėjant klimatui spartėja irimo procesai ir iš dirvožemio greičiau išsiskiria anglies dioksidas, kol kas vis tiek nėra aišku, ar šis apykaitos ciklas yra labai jautrus temperatūros pokyčiams. Tiesą sakant, sparčiai besikeičiančio pasaulio klimato įtaka dirvai yra vienas didžiausių neapibrėžtumų mūsų klimato kaitos modeliuose. Naujausio tyrimo prognozės nėra labai grėsmingos, tačiau vis tiek nežada nieko gera.

„Mūsų studijos išvadose atmetamos pesimistiškiausios versijos, bet visgi nurodomas žymus dirvoje esančio anglies dioksido išsiskyrimas pasaulio klimatui sušilus vos 2 °C. Be to, į naujausią prognozę neįtraukėme amžinojo įšalo įkalinto anglies dioksido išsiskyrimo“, – paaiškino Ekseterio universiteto klimato modeliuotoja Sarah Chadburn.

Į šį modelį neįtrauktos ir kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tokios kaip metanas, kurios irgi kaupiasi dirvoje ir daug labiau prisideda prie klimato šiltėjimo nei anglies dioksidas.

Žinoma, ne visame dirvožemyje anglies dioksido kiekis yra vienodas. Kai kuriose pasaulio vietose esanti žemė jo galėtų sukaupti ir daugiau, tačiau kitų teritorijų potencialas yra mažesnis.

Gausiausios anglies dioksido sankaupos yra durpynuose ir amžinojo įšalo sukaustytuose plotuose. Deja, klimato atšilimas kelia didžiausią grėsmę būtent šaltiesiems regionams. Tirpstant amžinajam įšalui, mokslininkai nerimauja, kad greitai pasieksime kritinę ribą, kai išsiskyręs anglies dioksidas dar labiau paspartins amžinojo įšalo tirpimą, ir klimato atšilimas taps nebesuvaldomas.

Neseniai atlikto tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad, tirpstant amžinajam įšalui, kylanti temperatūra skatina augalų augimą, o jų išsikerojusios šaknys „paruošia“ amžinąjį įšalą tolesniam tirpimui. Šios smulkios sąveikos lengva nepastebėti tokioje sudėtingoje sistemoje, bet ji gali kaip reikiant apsunkinti dabartinių klimato tikslų įgyvendinimą.

„Reikia nuodugniai ištirti anglies dioksido apytakos rato ir klimato kaitos tarpusavio ryšį ir apskaičiuoti iš žemės išskiriamo anglies dioksido kiekį, jeigu norime pasiekti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslus, – rašė naujojo klimato kaitos modelio autoriai. – Dirvoje esančių anglies dioksido sankaupų pokyčiai yra itin didelis neapibrėžtumas, turintis potencialą gerokai sumažinti anglies dioksido biudžetą, kuris leistų stabilizuoti klimatą pasaulio temperatūrai pakilus 2 °C.“

Anglies dioksidas Žemės dirvoje kaupiasi ne vieną tūkstantmetį. Dabartiniai veiksmai neleisti jam patekti į atmosferą nulems mūsų ateitį.

Tyrimas buvo išspausdintas žurnale „Nature Communications“.

Komentarai (4)