Palygino nuo COVID-19 sveikusius namie ir intensyvios terapijos skyriuose - išryškėjo dideli skirtumai ()
Pacientų, kurie stipriai nukentėjo nuo COVID-19, plaučių audinys daugeliu atvejų demonstruoja efektyvų atsikūrimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai rodo Radboudo universiteto (Olandija) Medicinos centro atliktas tyrimas, kuris dabar buvo paskelbtas moksliniame žurnale „Clinical Infectious Diseases“. Tačiau viena ryški tyrimo išvada yra ta, kad grupė pacientų, kuri išvengė hospitalizavimo ir gydėsi namuose, sveikimas buvo sunkesnis, nei pacientų, kurie buvo paguldyti į ligoninių intensyviosios terapijos skyrius.
Tyrime, kurio pagrindinis autorius yra pulmonologas dr. Bramas van den Borstas, dalyvavo 124 pacientai, pasveikę po ūmių COVID-19 infekcijų. Pacientai po ligos lankėsi universiteto Medicinos centre, kur buvo tiriami kompiuterine tomografija, plaučių funkciniais tyrimais ir kt.
Po trijų mėnesių mokslininkai padarė išvadą, kad pacientų plaučių audinys atsikuria sėkmingai. Liekamasis plaučių audinio pažeidimas paprastai ganėtinai silpnas, ir dažniausiai pastebimas pas pacientus, kurie buvo gydomi intensyviojoje terapijoje.
Po trijų mėnesių nuo persirgimo COVID-19 paprastai skundžiamasi nuovargiu, dusuliu ir krūtinės skausmais. Daugelis žmonių vis dar patiria kasdienių sunkumų, taip pat pablogėja gyvenimo kokybė. B. van den Borstas aiškina: „Modeliai, kuriuos matome šių pacientų atvejais, atrodo panašiai į sveikimą po ūminės pneumonijos ar ūmaus respiracinio distreso sindromo (ARDS), kai plaučiuose kaupiasi skystis. Pasveikimas po šių ligų taip pat paprastai užtrunka ilgai. Tačiau tai, kad plaučiai po COVID-19 infekcijų atsistato iki tokio lygio, nuteikia viltingai“.
Netikėti rezultatai
Tyrimo metu pacientai buvo suskirstyti į tris kategorijas: grupę pacientų, kuriuos teko guldyti į intensyviosios priežiūros skyrių, grupę pacientų, kuriuos teko hospitalizuoti, bet kurie išvengė intensyviosios terapijos ir galiausiai grupę pacientų, kurie patyrė nuolatinius simptomus, bet šeimos gydytojai jiems leido likti namuose.
Tyrimo metu buvo įvertinta, kaip pacientams sekėsi po trijų mėnesių – ir paaiškėjo, kad pacientai, kuriuos šeimos gydytojas nukreipė į antrinės priežiūros klinikas, sveiko blogiausiai.
„Atrodo, kad yra aiškus pogrupis pacientų, kurie iš pradžių patyrė lengvus COVID-19 simptomus, bet vėliau nuolat patyrė ilgalaikius sunkumus ir sutrikimus, – pasakoja dr. B. van den Borstas. – Tačiau stebina tai, kad šių pacientų plaučiuose beveik neaptikome jokių anomalijų. Atsižvelgiant į skundų įvairovę ir sunkumą bei tikėtiną šio pogrupio dydį, reikia skubiai atlikti tolesnius tyrimus, ieškant tokio dalyko paaiškinimo ir gydymo galimybių“.
Parengta pagal „ScienceTechDaily“.
