Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvoje išrinkti europarlamentarai pripažino svarbų ES vaidmenį užtikrinant vakcinų tiekimą, tačiau kartu pažėrė kritikos ir pateikė siūlymų, ką reikėtų patobulinti. Nuomones pareiškė Europos liaudies partijos nariai Rasa Juknevičienė ir Liudas Mažylis, Socialistų atstovas Juozas Olekas, frakcijos „Renew Europe“ narys Petras Auštrevičius ir Žaliųjų atstovas Stasys Jakeliūnas.

Jei Lietuva nebūtų Europos Sąjungoje, ji gautų vakcinas gerokai vėliau nei ekonomiškai stipresnės šalys, o tai būtų „katastrofa“, pareiškė R. Juknevičienė. L. Mažylis bei P. Auštrevičius taip pat pripažino, jog Europos Komisija pasielgė įžvalgiai įsigydama keleto gamintojų vakcinų visų 27 ES šalių vardu.

R. Juknevičienė priminė, jog ES sutelkė daug lėšų tam, kad vakcinos atsirastų greičiau. „Prieš metus ekspertai prognozavo, jog vakcinas pradėsime naudoti 2021 m. gegužę, o pradėjome jau 2020 m. gruodį“, – pridūrė europarlamentarė. J. Olekas pasidžiaugė, kad ES investavo milžiniškas lėšas į mokslinius tyrimus, kurie leido sukurti vakciną „rekordiškais tempais“. L. Mažylis priminė, jog ES suteikė 100 mln. eurų bendrovei „BioNTech“, kuri kartu su „Pfizer“ sukūrė veiksmingiausią vakciną.

Savo ruožtu P. Auštrevičius pavadino „klaida“ tai, kad Europos Komisija (EK) neatskleidė sutarčių su vakcinų gamintojais iš pat pradžių, taip pat pervertino gamintojų tiekimo galimybes ir pavėluotai reagavo į sutrikimus. Kartu politikas kritikavo EK komunikaciją, kuomet svarbi informacija teikiama tik atsakant į klausimus, o numatomas vakcinų tiekimo grafikas iki šiol nepaviešintas. „Kitą savaitę EK pirmininkė Europos Parlamente išgirs daug nemalonių pastabų“, – teigė P. Auštrevičius. Jis ragino ieškoti bendrų sprendimų su vakcinų gamintojais, nes dabar spausti juos būtų „neproduktyvu“. Savo ruožtu R. Juknevičienė išreiškė viltį, jog netrukus atsiras daugiau gamintojų.

Europarlamentarai skeptiškai įvertino pažadą iki vasaros paskiepyti 70 proc. gyventojų. P. Auštrevičius jį pavadino „rožine svajone“ priminęs, jog šis skaičius buvo paminėtas Europos Vadovų Taryboje dar iki tol, kol išryškėjo vakcinų gamybos pajėgumų trūkumai. Jis ragino politikus nekelti nepagrįstų lūkesčių: „Geriau daugiau padaryti nei pasakyti“. Jam pritarė ir J. Olekas – jo nuomone, realesnis skaičius būtų 60 proc., tačiau tai priklausys ir nuo to, kaip efektyviai pačios ES šalys administruos skiepijimą. Europarlamentaras siūlė Lietuvoje centralizuoti visą vakcinų administravimą remiantis Izraelio ir Danijos pavyzdžiais, nes, jo skaičiavimu, dabar „dalis vakcinų lieka nepanaudojamos“.

L. Mažylis kritikavo Lietuvos vyriausybės sprendimą pirmiau paskiepyti pedagogus, o po to – vyresnio amžiaus žmones. Jo nuomone, tai prieštarauja EK rekomendacijoms. Politikas atkreipė dėmesį į tai, kad skiepijimas labiau apsaugo nuo mirties, o ne nuo viruso sklaidos, todėl juo pirmiausia turi būti siekiama mažinti mirtingumą. „Nesuvaldėme jo iki šiol ir toliau darome klaidingus veiksmus. Man dėl to apmaudu“, – kalbėjo L. Mažylis. Savo ruožtu R. Juknevičienė pritarė Lietuvos Vyriausybės sprendimui. „Sutinku palaukti dvi tris savaites tol, kol mokytojai būtų paskiepyti ir vėl pradėtų normaliai veikti Lietuvos švietimo sistema“, – kalbėjo politikė.

S. Jakeliūnas piktinosi tuo, kad, jo nuomone, Lietuvos žmonės yra netiesiogiai verčiami skiepytis, nors vakcinų prieinamumas ribotas, o ilgalaikis jų poveikis tebėra neaiškus. Pasak EP nario, „de facto vyksta vakcinų saugumo tyrimas su ES gyventojais“, todėl spausti žmones skiepytis yra „nepriimtina ir neetiška“. Europarlamentaras taip pat kritikavo ES institucijų „nenorą diskutuoti apie pandemijos priežastis ar viruso kilmę“. Savo ruožtu R. Juknevičienė kvietė politikus neplatinti sąmokslo teorijų ir neskatinti abejonių vakcinomis: „Skiepai saugūs ir reikalingi. Tai vienintelė priemonė sugrąžinti pasaulį į normalų gyvenimą. Sakau tai kaip medikė.“

Europarlamentarai pritarė ir skiepų paso idėjai. L. Mažylio manymu, išsprendus žmogaus teisių klausimus būtų logiška jį įteisinti tuomet, kai dauguma žmonių jau bus pasiskiepiję. Pasak S. Jakeliūno, toks pasas praverstų renkant informaciją apie vakcinos šalutinius poveikius. R. Juknevičienės nuomone, koronavirusas taps „mūsų gyvenimo kasdienybe“, todėl skiepų pasas yra „reikalingas ilgalaikis sprendimas“. Ji teigė nematanti diskriminacijos pavojaus:. „Vairuodamas juk irgi parodai teises, kad įrodytum, jog nekeli pavojaus kitiems“. P. Auštrevičiaus įsitikinimu, reikia bendro ES skiepų paso, o ne skirtingų pasų kiekvienoje šalyje. Pasak politiko, jau dabar ES šalys taiko pernelyg daug skirtingų reikalavimų, o EK „neatlieka reikiamo koordinavimo“.

Savo ruožtu P. Auštrevičius ragino būti atsargiems švelninant karantino ribojimus: „Po pirmosios bangos padarytos teisingos išvados. Atsipalaidavimas būtų didžiulė klaida.“ Pasak politiko, ES yra nustačiusi rekomendacinius kriterijus tam tikroms priemonėms. Siūlymus atlaisvinti ribojimus tam tikrose savivaldybėse europarlamentaras įvertino kaip „bandymą virti atskirą sriubą dideliame katile“ – kadangi Lietuva nedidelė, saugiau būtų ribotai atlaisvinti tam tikrus verslus. P. Auštrevičius ragino mokytis iš kitų šalių gerosios patirties, o ne išradinėti naujas priemones. S. Jakeliūnas pateikė Švedijos ir Vokietijos pavyzdžius, kur „ribojimai nuolat kalibruojami“, paliekant galimybę veikti verslui.

J. Olekas atkreipė dėmesį ir į tai, kad širdies, onkologinėmis ir kitomis rimtomis ligomis sergantys pacientai dabar dažnai „nesulaukia reikiamos pagalbos“, nors mirtingumas nuo jų gerokai didesnis nei nuo koronaviruso. Jo manymu, ES turėtų sukurti sveikatos sistemų „išėjimo iš pandemijos programą“. Tam padėtų ir Europos sveikatos sąjungos sukūrimas, kuris leistų šioje srityje sutelkti daugiau galių ES rankose.

Komentarai (5)