Nors kai kurie žmonės dar ginčijasi dėl veido kaukių dėvėjimo pandemijos metu naudos, mokslininkai toliau aiškinasi, kokia strategija yra geriausia. Medvilninės kaukės ką tik gavo dar vieną mokslo bendruomenės pritarimą.

Įvairiuose tyrimuose pastaraisiais metais buvo mėginti visokiausi audiniai – mokslininkai tikrino, kaip atitinkamos medžiagos gali apsaugoti nuo koronaviruso plitimo. Tačiau dauguma šių tyrimų neįtraukė svarbaus faktoriaus – veidą dengiantys audiniai nuo mūsų kvėpavimo tampa drėgni, rašo „Science Alert“.

Dabar mokslininkų komanda išbandė kaukių medžiagas esant aukštai drėgmei, taip imituojant iš burnos išmetamą orą.

„Šis tyrimas rodo, kad medvilninės kaukės veikia geriau nei mes manėme“, – kalbėjo JAV Nacionalinio standartų ir technologijos instituto medžiagų mokslininkas Christopheris Zangmeisteris.

Ch. Zangmeisteris ir jo kolegos išbandė devynis skirtingus medvilnės tipus ir šešis skirtingus sintetinius pluoštus, įskaitant poliesterį ir viskozę, esant 99 proc. arba 55 proc. drėgmei.

Tai leido pamatyti nepaprastą medvilnės savybių skirtumą.

Cotton masks become better filters when they absorb the moisture from your breath, making them even better at slowing COVID-19 than we thought: https://t.co/qbGtnC4a42 pic.twitter.com/91hNVIvlTX

— National Institute of Standards and Technology (@NIST) March 9, 2021

Sausomis sąlygomis sintetinių audinių apsauginis našumas buvo prastesnis palyginus su sausa medvilne. Esant drėgnoms sąlygoms sintetinių audinių apsaugos gebėjimas nepakito. Tuo tarpu medvilnės apsauginės savybės sugauti daleles padidėjo 33 proc.

Tyrėjai kaip viruso dalelių pakaitalą naudojo įvairaus dydžio druskos daleles. Tyrimo metu dalelėms judant per drėgną medvilnės pluoštą jos išsipūsdavo, tad sunkiau praeidavo pro audinį. Tuo tarpu sintetiniai puoštai nesugeria vandens lašelių, tad jų apsauginės savybės išliko nepakitusios.

Tuo tarpu medicininės kaukės vienodai gerai veikė bet kokiomis sąlygomis.

Anot tyrimo rezultatų, geriausiai iš medvilnės pluoštų veikė flanelinis audinys. Mokslininkų teigimu, prie to prisidėti galėjo chaotiška audinio mikroskopinė struktūra, kuri buvo visiškai priešinga tvarkingam poliesterio raštui.

Tyrėjai mano, kad netvarkinga audinio struktūra padidina tikimybę, jog ore esančios dalelės prilips prie audinio.

Tačiau tai nereiškia, kad drėgnos kaukės yra geresnės. Sušlapus kaukei visada yra geriau ją pasikeisti sausa. Tyrimo metu drėgnos sąlygos sudarė tik kelis skysčio lašus.

Bet kokiu atveju, tai yra puiki žinia aplinkosaugos požiūriu. Vienkartinėse chirurginėse kaukėse yra mikroplastiko, tad yra malonu žinoti, kad yra saugus, daugkartinio naudojimo variantas.

Tyrimas rodo, kad daugkartinių kaukių, kurias galima skalbti mašinoje, naudojimas yra ekologiškiausias būdas apsaugoti pačius save ir artimuosius.

Nors tyrimą atlikusi komanda sako, kad reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima visiškai įvertinti kaukių, drėgmės ir aerozolių dalelių saveiką, tyrimas prisidėjo prie neseniai paskelbtų pirmųjų tarptautinių audinių kaukių standartų, kuriuos paskelbė organizacija „ASTM International“.

„Norėdami suprasti, kaip šios medžiagos veikia realiame pasaulyje, turime jas tirti realiomis sąlygomis“, – užbaigė Ch. Zangmeisteris.

Komentarai (1)