Aptiko didžiausią žinomą supernovos liekaną: „Hoinga“ dangaus skliaute yra aštuonis kartus didesnė už Mėnulio pilnatį ()
Po supernovos sprogimo į aplinką išmetami išoriniai žvaigždės sluoksniai. Iš pradžių jie lekia dešimčių tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu, atsimuša į aplinkines dujas, įkaista ir ima lėtėti. Tokie dujų telkiniai, vadinami supernovų liekanomis, išsisklaido per 60-150 tūkstančių metų. Turint omeny, kad Paukščių Take supernovos sprogsta maždaug kas 50 metų, iš viso liekanų Galaktikoje turėtų būti bent 1200.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš kitos pusės, kol kas žinoma tik apie 300 liekanų. Supernovų liekanos geriausiai matomos rentgeno bei radijo spindulių ruožuose, tad neseniai paleisto rentgeno spindulių teleskopo eROSITA vienas iš tikslų ir yra supernovų liekanų paieška. Dabar pristatytas pirmas šio projekto atradimas – didžiausia žinoma supernovos liekana.
Praminta „Hoinga“ pagal pagrindinio straipsnio autoriaus gimtąjį miestą, ši liekana dangaus skliaute yra aštuonis kartus didesnė už Mėnulio pilnatį. Tai viena iš priežasčių, kodėl ji anksčiau nebuvo aptikta – toli gražu ne kiekvienas teleskopas aprėpia tokį dangaus plotą, be to, didelis plotas ir tūris reiškia, kad ji yra gana blausi. Be to, liekana aptikta toli nuo Galaktikos plokštumos, kur formuojasi daugiausiai žvaigždžių ir sprogsta daugiausiai supernovų.
Archyviniuose radijo stebėjimų duomenyse taip pat atrasta ši supernovos liekana, tiesiog anksčiau ji nebuvo identifikuota kaip tokia. Spinduliuotės modeliai rodo, kad liekana greičiausiai yra 20-150 tūkstančių metų amžiaus, atstumas iki jos siekia apie 500 parsekų, o skersmuo – apie 35 parsekus.
Tikimasi, kad ateityje pavyks identifikuoti ir daugiau panašių liekanų, taip papildant supratimą apie jų evoliuciją iki pat išsisklaidymo.
Tyrimo rezultatai arXiv.
