Tylusis žudikas – per vieną akimirką ežeras 25 km spinduliu pražudė 1800 žmonių ir visas kitas gyvas būtybes: mirtį sėjo 100 km/val. greičiu (Video) ()
Ant mirusiųjų nebuvo musių, nes jos taip pat buvo negyvos.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1986 m. rugpjūčio 21 d. prie Nyos ežero, šiaurės vakarų Kamerūne, pasigirdo keistas ūžesys. Kitą rytą 25 km atstumu nuo ežero buvo rasti 1746 negyvi žmonės ir daugiau nei 3500 kritusių gyvulių.
Ūkininkas Ephriam Che, gyvenęs gretimame name ant uolos, girdėjo ūžesį apie 21 val. Nieko blogo nepagalvojęs, jis netrukus po to nuėjo miegoti. Kitą dieną pabudęs, jis nusileido prie krioklio ir rado jį keistai sausą. Dar keisčiau, kad visa vieta buvo klaikiai tyli, nesigirdėjo paukščių, gyvūnų ar net vabzdžių garsų. Išgirdęs riksmą, jis išsigandęs nusileido žemyn link prie ežero esančio kaimo.
Ten stovėjo kaime gyvenusi karvių augintoja Halima Suley, kuri beviltiškai šaukėsi Che pagalbos. Aplink ją buvo 31 jos šeimos nario palaikai ir 400 negyvų galvijų.
„Ant mirusiųjų nebuvo musių“, - pasakojo Che, nes musės taip pat buvo negyvos.
Kiti turėjo panašių istorijų. „Aš sėdėjau, tiesiog sėdėjau tarp negyvų žmonių namuose, kai kurie iš jų buvo lauke, kai kurie už namų ir visur gulėjo gyvūnai, karvės, šunys, viskas, todėl tuo metu buvau sutrikusi", - pasakojo Monica Lom Ngong. – „Iš visos šeimos, kurių buvo 56 nariai, 53 mirė.“
Nei čia, nei žemiau esančiame kaime, kur šimtai kitų gulėjo negyvi, nebuvo jokių kovos žymių. Vieninteliai kiti įkalčiai buvo supuvusių kiaušinių kvapas ir keistos žymės ant mirusiųjų ir gyvųjų kūnų.
„Pabudusi kairėje rankoje radau nudegimo žymes. Tada aš nejaučiau jokio skausmo. Ranka dėl žaizdų beveik supuvo", - pasakojo Monica.
Niekam nebuvo aišku, kas nutiko. Tie, kurie liko gyvi – dažniausiai žmonės, kurie greitai susirado aukštesnę vietą toli nuo ežero, pasakojo, kad matė jų šeimos narius, gulinčius ant grindų ir mirštančius ten, kur jie gulėjo, taip pat milžinišku greičiu išlėkusių dujų debesį iš ežero. Kai kurie žmonės pasirodė esą tiesiog be sąmonės ir kitą dieną pabudę pamatė siaubingus vaizdus aplink save.
Mokslininkai per artimiausias savaites pradėjo tirti Nyoso ežerą ir kas sukėlė nelaimę. Jie rado visur išmėtytus kūnus ir ežerą, kuris iš mėlyno tapo raudonas. Iš išgyvenusių žmonių daugelį kankino vėmimas, viduriavimas ir haliucinacijos, kurie visi buvo apsinuodijimo anglies dioksidu simptomai.
Ežero mėginiai patvirtino įvykio priežastį. Nyos ežeras susidarė vulkaniniame krateryje, iš kurio skyrėsi CO2 dujos. Paprastai vulkaniniuose ežeruose dujos išsiskiria išjudinus vandenį. Tačiau Nyos ežeras buvo neįprastai ramus – todėl nuosėdose dešimtmečius kaupėsi CO2, apie kurio sankaupas niekas nežinojo. Nežinoma, kas tą dieną tiksliai sutrikdė ežerą – ar tai buvo nuošliauža, ar tiesiog staigus dujų išsiskyrimas. Anglies dioksidas yra tankesnės už aplinkinį orą, todėl buvusieji žemose vietose žuvo uždusę, o išgyveno tik aukštesnėse vietovėse buvę gyventojai.
Tęsinys kitame puslapyje:
Manoma, kad išsiveržimo metu staiga išsiskyrė apie 100 000–300 000 tonų anglies dioksido. Iš pradžių dujų debesis lėkė beveik 100 kilometrų per valandą greičiu, o paskui, būdamas sunkesnis už orą, nusileido į netoliese esančius kaimus, išstumdamas visą orą ir uždusindamas žmones bei gyvulius 25 km atstumu nuo ežero.
Identiškas įvykis nutiko dvejais metais anksčiau, taip pat Kamerūne. 1984 m. rugpjūčio 15 d. prie Monouno ežero įvyko limninis išsiveržimas, dėl kurio išsiskyrė didelis anglies dioksido kiekis, kuris nužudė 37 žmones.
Iš pradžių mirtys taip ir liko nepaaiškintos, buvo įtariamos tokios priežastys kaip terorizmas. Tolesnis tyrimas ir panašus įvykis po dvejų metų prie Nyoso ežero davė šiuo metu priimtą paaiškinimą.
Po šių nelaimių buvo atlikta daug tyrimų, kaip būtų galima išvengti jų pasikartojimo. Keli tyrėjai pasiūlė įrengti degazuojančius vamzdžius ežero viduryje. Pirmasis nuolatinis degazavimo vamzdis prie Nyoso ežero buvo sumontuotas 2001 m. Du papildomi vamzdžiai buvo sumontuoti 2011 m. ir 2019 m. Buvo nustatyta, kad degazavimas pasiekė iš esmės pastovią būseną.
Tačiau, tai ne vieninteliai ežerai, turintys šią problemą. Kivu ežeras, esantis tarp Kongo Demokratinės Respublikos ir Ruandos, yra daug, daug didesnis už Nyosą, jį supa daug tankesnė populiacija. Tyrimai parodė, kad tokie milžiniški dujų išsiveržimai ežere vyksta maždaug kas tūkstantį metų. Todėl tik laiko klausimas kada tai įvyks.
