Dubrovnikas atsidūrė karo viduryje su kuriuo neturėjo nieko bendra. Būdamas Osmanų imperijos vasalinė valstybė, Dubrovnikas bijojo, kad Osmanų priešai gali bandyti pulti jų miestą.

Taigi, norėdamas apsisaugoti nuo Šventosios lygos atakos, Dubrovnikas atsiribojo nuo likusios Dalmatijos, atskirdamas nedidelį žemės plotą prie Adrijos jūros – žemės, kurią dabar žinome kaip Neumą – Osmanų imperijai. Dabar, norėdami patekti į Dubrovniką, Osmanų priešai turėtų kirsti šią mažą teritoriją, priklausančią galingai Osmanų imperijai.

Šis susitarimas iš tikrųjų pasiteisino, nors patys turkai patyrė triuškinamą pralaimėjimą ir prarado daug teritorijų Vengrijoje, Lenkijoje ir dalyje Vakarų Balkanų. Dubrovnikas liko nepaliestas, kol 1806 m. atiteko Napoleono armijai.

Tuo tarpu Bosnija iki 1878 m. liko turkų rankose. Iš osmanų ją perėmė Austrija-Vengrija, o po Pirmojo pasaulinio karo gimė Jugoslavijos karalystė.

Galiausiai, 1991 m. žlugus komunizmui, Jugoslavija suskilo į daugybę nepriklausomų tautų – Bosniją ir Hercegoviną, Kroatiją, Šiaurės Makedoniją, Juodkalniją, Serbiją, Slovėniją ir dalinai pripažintą Kosovą. Bosnija ir Hercegovina išsaugojo vienintelę prieigą prie Adrijos jūros Neumo koridoriumi.

Kroatijoje liko eksklavas aplink Dubrovniką ir tai sukėlė galvos skausmą turistams, norintiems aplankyti šį nuostabiai gražų pakrantės miestą.

Norėdami patekti į Dubrovniką, turistai turi kirsti dvi tarptautines sienas ir atlikti du individualius patikrinimus bei susijusias saugumo priemones, dėl kurių atsiranda daug nepageidaujamų vėlavimų.

Buvo suplanuotas tiltas, jungiantis Kroatijos žemyninę dalį su Pelješaco pusiasaliu, kuris leis eismui visiškai apeiti Neumo koridorių. 2,4 km ilgio tilto statyba pradėta 2018 m. vasarą, o atidarymas numatytas 2022 m.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Amusing Planet

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()