Tik pažiūrėkite! Atrodo, kaip iš kito pasaulio, bet šios nuostabaus grožio nuotraukos yra Žemės vaizdai (Foto) ()
Bendras NASA ir JAV geologijos tarnybos projektas „Landsat“ yra ilgiausiai (nuo 1972 m. iki dabar) trunkanti Žemės stebėjimams skirtų palydovų kūrimo ir pritaikymo programa. „Landsat“ palydovai yra vieni pagrindinių geros raiškos Žemės paviršiaus palydovinių nuotraukų šaltinių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo 1972 m. 8 „Landsat“ palydovai užfiksavo daugiau nei 9 milijonus planetos paviršiaus vaizdų, kurie buvo panaudoti daugiau nei 18 000 mokslinių darbų, skelbia NASA Earth Observatory.
Švenčiant artėjančias 50-ąsias „Landsat“ projekto metines, NASA Earth Observatory rengia viešą konkursą išrinkti geriausias visų laikų „Landsat“ nuotraukas.
Žmonės gali išsirinkti savo mėgstamiausius iš 32 galutinių vaizdų. Tą padarė ir „ScienceAlert“ žurnalistai.
Vėjas skatina tvenkinių augimą
Šį įspūdingą Atchafalaya deltos vaizdą Luizianoje „Landsat 8“ padarė 2016 m. gruodžio 1 d.
Tai netikrų spalvų vaizdas, reiškiantis, kad spalvos buvo pakeistos, o tai „pabrėžia žemės ir vandens skirtumą, o žiūrovams leidžia stebėti vandens nuosėdas“, teigia NASA Earth Observatory.
Tai vienas iš 10 000 šio regiono vaizdų, kuriuos 1982–2016 m. padarė „Landsat“. Jie buvo panaudoti „Geophysical Research Letters“ paskelbtame tyrime, kuriame buvo nagrinėjamas vėjo vaidmuo plečiant tvenkinį Misisipės upės deltos lygumoje.
Ten, kur baigiasi kopos
Šis vaizdas, užfiksuotas „Landsat 8“ 2019 m. lapkričio 13 d., rodo nuostabų spalvų kontrastą tarp Namibo smėlio jūros, vienintelės pasaulyje pakrantės dykumos, apimančios daugiau nei 26 000 kvadratinių kilometrų ir uolėtą Namibo-Naukluft parką.
Dėl geležies oksido, esančio smėlyje, susidaro rausvai oranžinė spalva. Pasak NASA Earth Observatory, Kuisebo upė, linkusi į potvynius, neleidžia smėliui išsilieti į kalnus.
Jukono-Kuskokvymo pereinamasis laikotarpis
Šios Jukono-Kuskokvimo deltos, kurioje Jukono upė išsilieja į Beringo jūrą Aliaskoje, vaizdas buvo padarytas „Landsat 8“ palydovo 2021 m. gegužės 19 d. Šioje nuotraukoje sausumos spalvos buvo patobulintos: žalia paryškina gyvos augmenijos plotą, geltona yra plika žemė, o šviesiai ruda – negyva augmenija.
„Jukono delta yra nepaprastai ryškus kraštovaizdis, žiūrint iš žemės, iš oro ar iš žemos Žemės orbitos“, – NASA Earth Observatory sakė Aliaskos „ABR, Inc - Environmental Research and Services“ mokslininkas Geraldas Frostas.
Iš Rusijos su klausimais
2020 m. spalio 29 d. „Landsat 8“ užfiksavo šią keistų raibulių nuotrauką – Markos upę, apsuptą kalvų, Rusijos šiaurėje. Kintančios šviesios ir tamsios juostelės matomos ištisus metus, tačiau labiau išryškėja žiemą.
Mokslininkai nėra tikri, kodėl toks modelis egzistuoja. Tai galėjo atsirasti dėl nuolatinio amžinojo įšalo užšalimo ir tirpimo arba dėl tam tikros unikalios erozijos dėl kritulių ar sniego tirpimo, tačiau NASA lieka neaišku, anksčiau pranešė „Live Science“.
Ženšenio ūkiai šiaurinėje Kinijoje
2017 m. rugsėjo 25 d. „Landsat 8“ užfiksavo šį mėlynų, violetinių ir geltonų struktūrų vaizdą, apimantį didelius dirbamos žemės plotus Heilongjiang provincijoje Kinijos šiaurės rytuose.
Spalvotos konstrukcijos yra plastikiniai pavėsio dangalai, naudojami ženšeniui auginti – lėtai augančiam šakniniui augalui, kuris yra labai panašus į imbierą, bet negali išgyventi tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Manoma, kad daugelyje Azijos šalių ženšenis turi platų gydomųjų savybių spektrą, o žemės ūkis tapo daugelio milijardų dolerių verslu, teigia NASA Earth Observatory.
Meniškos Pensilvanijos kalvos
Šis įspūdingas vaizdas sujungia palydovinį sulankstytų kalnų vaizdą – iškreiptus kalnus, suformuotus ties dviejų tektoninių plokščių riba – centrinėje Pensilvanijos dalyje, nufotografuotą „Landsat 8“ 2020 m. lapkričio 9 d., ir skaitmeninį aukščio modelį, kuris paryškina vietovės topografiją.
Kalnai yra unikalaus Apalačų kalnų geologinio regiono, žinomo kaip Slėnio ir Ridžo provincija, dalis, besitęsianti nuo Niujorko iki Alabamos. Nasa Earth Observatory duomenimis, šis natūralių spalvų vaizdas ne tik demonstruoja neįprastas kalnų formas, bet ir atskleidžia rudenišką spalvų paletę, sukurtą lapams raudonuojant ir imant kristi nuo lapuočių.
Dumblių žydėjimas
Šį nuostabų natūralios spalvos dumblių žydėjimo vaizdą aplink Vakarų Jasono salas Pietų Atlanto vandenyne, nufotografavo „Landsat 8“ 2020 m. spalio 18 d.
Mėlyną sūkurį sukelia spartus fotosintetinių dumblių augimas, kurie klesti maistinių medžiagų turinčiuose vandenyse, kuriuos praturtino Malvino srovė-Pietų vandenyno cirkuliarinės srovės atskyrimas, iš kurio gaunamos maistinės medžiagos.
Natrono ežeras
Ši įspūdinga kraujo raudonumo Natrono ežero Tanzanijoje nuotrauka buvo padaryta „Landsat 8“ 2017 m. kovo 6 d. Dramatišką spalvą lemia išlydyti natrio karbonato ir kalcio karbonato druskų mišiniai iš netoliese esančių ugnikalnių, kurie karštais šaltiniais patenka į vandenį.
Nasa Earth Observatory duomenimis, vidutinė temperatūra yra 40 laipsnių Celsijaus ir mažiau nei 500 milimetrų kritulių per metus, todėl tai yra viena atšiauriausių aplinkų Žemėje.
Ledinis menas Sannikovo sąsiauryje
Šią įspūdingą Sannikovo sąsiaurio – vandens telkinio, esančio tarp Naujųjų Sibiro salų į šiaurę nuo Rusijos žemyninės dalies – nuotrauką „Landsat 8“ padarė 2016 m. birželio 5 d.
Sąsiauris jungia Laptevų jūrą į vakarus su Sibiro jūra rytuose. Sąsiauris didžiąją metų dalį lieka padengtas ledu, anksčiau pranešė „Live Science“. Šioje nuotraukoje pavaizduotas vasaros tirpsmo metu suskilęs ledo sluoksnis ir sukuriama vaizdinga ledinių dėlionės dalių panorama.
Kur prasideda baterijos
Šis spalvingas kuboidų masyvas, rastas Atakamos druskožemyje, apsuptame kalnų Čilėje – iš tikrųjų yra didžiausia pasaulyje ličio gamykla, nufotografuota „Landsat 8“ 2018 m. lapkričio 4 d.
Litis yra pagrindinis akumuliatorių komponentas, reikalingas mūsų automobiliams, mobiliesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams ir kitiems įkraunamiems prietaisams maitinti.
Ši gamykla siurbia ličio turtingą sūrymą iš po paviršiaus ir nukreipia jį į garinimo baseinus, kur saulė išgarina vandenį, palikdama gryną litį. Pasak Nasa Earth Observatory, skirtingos spalvos yra skirtingų garavimo proceso etapų rezultatas.
