Sacharos dykumoje veisiami apskritimo formos sodai: kam to prireikė? (Video) ()
Jei skristumėte virš Boki Diawe miesto, esančio Senegalo šiaurės rytuose, jūsų dėmesį tikrai patrauktų kruopščiai suplanuoti apskriti sodai, atrodantys kaip nemirksinčios dykumos akys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sodai, vietinių žinomi kaip „Tolou Keur“, yra naujausias „The Great Green Wall“ projekto įkūnijimas. Juos sukūrė Aly Ndiaye, Senegalo žemės ūkio inžinierius, kuris negalėjo palikti Senegalo, kai dėl pandemijos šalies sienos buvo uždarytos.
Ši iniciatyva, kurią 2007 m. pradėjo įgyvendinti Afrikos Sąjunga, remiama Europos Sąjungos, Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų, iš pradžių buvo skirta padėti užkirsti kelią dykumėjimui, užgniaužiant Sacharos judėjimą į pietus.
Planuota pasodinti 10 mylių (16 km) pločio ir 4 350 mylių (7000 km) ilgio medžių juostą visoje Sahelio regione, nuo Senegalo iki Džibučio.
Tačiau įgyvendinant programą susidurta su daugybe problemų, įskaitant sunkumus sodinant medžius išdžiūvusioje savanoje ir finansavimo trūkumą.
Remiantis JT skaičiavimais, bendrai pagal šią programą pavyko pasodinti tik 4% iš 100 milijonų hektarų medžių, o ją užbaigti iki 2030 m. kaip numatyta, gali kainuoti iki 43 mlrd. dolerių.
Apskriti sodai yra naujas, labiau lokalizuotas požiūris į „The Great Green Wall“ projektą.
Medžiai apskritimuose, skirti sustabdyti dykumėjimą
Soduose galima rasti augalų ir medžių, atsparių karštam ir sausam klimatui, pavyzdžiui, papajų ir mangų, o viena iš vidinių sodo eilučių skirta vaistiniams augalams. Praėjus trims mėnesiams po sodo užbaigimo, jo prižiūrėtojai pradeda dvejų metų kasmėnesinių patikrinimų seriją, kad įvertintų progresą.
Bet jums gali kilti klausimas, kodėl augalai sodinami apskritimuose. To priežastis yra apskritos vagos, leidžiančios šaknims augti į vidų. Tai sulaiko skysčius ir bakterijas, pagerina vandens apytakos ir kompostavimo procesus.
Pasak Senegalo miškų atkūrimo agentūros, „Tolou Keur“ sodai, kurie, matyt, iš dalies buvo atsakas į COVID-19 pandemiją ir kurių šiandien yra maždaug dvi dešimtys, klestėjo nuo projekto pradžios prieš septynis mėnesius. Kai Senegalas turėjo uždaryti savo sienas, kaimai turėjo tapti savarankiškesni, nes daugelis buvo priklausomi nuo užsienio maisto ir vaistų. Taigi, taip gimė projektas.
Organizatoriai tikisi, kad įgyvendinant projektą bus įkurta šimtai tokių sodų, kurie padidins aprūpinimą maistu, sumažins regiono dykumėjimą ir pritrauks tūkstančius bendruomenės darbuotojų.