Ar skiepyti žmonės gali platinti COVID-19 taip pat kaip ir nepasiskiepiję? Paaiškino, kaip yra iš tiesų (3)
Žmonės, abejojantys vakcinų veiksmingumu, dažnai remiasi JAV Ligų kontrolės centrų (CDC) tyrimu, kurį publikavo „New York Times“ – ir kuriame teigiama, kad pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių žmonių išskiriamų virusų dalelių kiekis yra panašus. Tačiau šis tyrimas turi rimtų trūkumų ir bet kuriuo atveju neparodo viso viruso perdavimo vaizdo.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šios vasaros pradžioje, kai JAV gyventojų, jau gavusių pilną vakcinaciją, skaičius sparčiai augo, o COVID-19 atvejų skaičius mažėjo, atrodė, kad pandeminė padėtis gerėja. Daugelis žmonių, kurie daugiau nei metus nekeliavo ir nevaikščiojo į maisto prekių parduotuves be kaukės, pradėjo laisviau laikytis pandeminių apribojimų. Gyvenimas ėmė atrodyti beveik normaliu.
O tada pasirodė delta variantas ir pranešimai apie COVID-19 protrūkius tarp daugiausia pasiskiepijusių žmonių. Publikuotos Ligų kontrolės centrų skaidrės rodė, kad delta variantas gali būti panašiai užkrečiamas tiek pasiskiepijusiems, tiek nepasiskiepijusiems žmonėms.
Nuo tada žmonės, skeptiškai vertinantys vakcinas ar jų veiksmingumą – o taip pat nusiteikę prieš skiepų privalomumą išvis – cituoja CDC ataskaitą ir kitas panašias išvadas.
Tai, kad CDC tyrime nustatyta, jog pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių žmonių, kurie užsikrėtė COVID-19, viruso kiekis buvo panašus, yra tiesa. Tačiau šis tyrimas nėra galutinis žodis aiškinantis apie COVID-19 perdavimą: pirma, jis buvo atliktas su nemenkais apribojimais, dėl kurių galėjo būti nepastebėti svarbūs pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių COVID-19 nešiotojų skirtumai. Tačiau net jei tyrimas ir būtų buvęs tobulas, sutelkus dėmesį į infekcijas, nepastebima platesnė situacija: visų pirma, pasiskiepiję žmonės turi žymiai mažesnę tikimybę užsikrėsti.
CDC tyrimo apribojimai
Minesotos universiteto (JAV) Medicinos mokyklos ir „M Health Fairview“ vaikų infekcinių ligų gydytoja dr. Jill Foster atkreipia dėmesį į kai kuriuos CDC tyrimo trūkumus.
Tyrimo metu buvo vertinama viruso dalelių kiekis pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių žmonių, užsikrėtusių COVID-19, mėginiuose. Viruso kiekis buvo matuojamas naudojant vadinamąjį ciklo slenkstį – tai reiškia, buvo skaičiuojama, kiek kartų turi būti paleistas tyrimo ciklas, kad būtų rasta viruso dalelių. Kuo mažiau ciklų prireikia, tuo daugiau viruso yra mėginyje. Pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių mėginių ciklo slenkstis – arba kiek kartų turėjo ciklą turėjo atlikti aparatas, kad rastų viruso dalelių – buvo panašus.
Tačiau remiantis šiuo metodu, kyla tam tikrų problemų darant prielaidas apie SARS-CoV-2 elgseną pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių žmonių organizme.
„Jei paimčiau mėginius iš jūsų ir kito žmogaus nosiaryklės, gali būti, kad gaučiau visai ne tokį patį kiekį viruso medžiagos“, – sako J.Foster. Pavyzdžiui, jei žmogui smarkiai varva nosis, mėginys, paimtas nosies tamponu gali būti labiau atskiestas.
Be to, medikė teigia, kad molekuliniai testai, naudojami COVID-19 nustatymui, neleidžia nustatyti, ar viruso dalelės mėginyje yra gyvos, ar negyvos, kaip tai daroma naudojant virusų ar bakterijų kultūrų tyrimus, kurie naudojami tokioms infekcijoms, kaip gerklės streptokokui nustatyti.
„[Testai] negali atskirti žmogaus, kuris turi gyvą virusą nosyje, nuo žmogaus, kuriam viruso dalelės pateko į nosį, bet jo imuninė sistema jas jau prieš tai nužudė“, – sako J.Foster. Šis veiksnys yra viena iš priežasčių, kodėl daugelis tyrėjų abejoja, ar panašus viruso kiekis, nustatytas pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių asmenų mėginiuose, rodo panašias viruso perdavimo galimybes.
Praėjusio mėnesio pabaigoje paskelbtame tyrime, kuriame buvo nagrinėjamas COVID-19 perdavimo lygis tarp žmonių, pasiskiepijusių „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis, vėl buvo pripažinta, kad nepasiskiepijusių ir pasiskiepijusių žmonių, užsikrėtusių COVID-19 delta variantu, mėginiuose nustatytas panašus viruso dalelių kiekis – tačiau taip pat nustatyta, kad pastarojoje (pasiskiepijusiųjų) populiacijoje perdavimo lygis buvo mažesnis.
Mažesnė tikimybė užsikrėsti
Tam tikru lygiu platinti COVID-19 gali tiek pasiskiepiję, tiek nesiskiepiję žmonės. Tačiau teigti, kad platinimas bus tolygus, yra labai supaprastintas problemos matymas dėl kitos svarbios priežasties: nuo COVID-19 pasiskiepiję žmonės turi daug mažesnę tikimybę užsikrėsti šiuo virusu.
Rugsėjo viduryje iš daugiau nei 3,2 mln. Minesotos valstijos gyventojų, maždaug šeši iš 10 000 pasiskiepijusių žmonių atsidūrė ligoninėje dėl COVID-19, o septyni iš 100 000 pilnai pasiskiepijusių žmonių mirė.
Tuo tarpu kaip CDC jau nustatė anksčiau, nepasiskiepijusių asmenų rizika mirti nuo COVID-19 yra 11 kartų didesnė.
Dr. J.Foster pasakoja, kad norėdama paaiškinti santykinę perdavimo riziką pasiskiepijusiems ir nepasiskiepijusiems žmonėms, ji mėgsta pasitelkti maisto prekių parduotuvės analogiją.
Jei gyvenate vietovėje, kurioje pasiskiepijusių yra daug, bet kurios kelionės į maisto prekių parduotuvę metu COVID-19 gali užsikrėsti daug, daug mažiau lankytojų. Taip pat jei jie yra užkrečiami, jų užkrečiamumo laikotarpis (laikas, kai gali perduoti virusą kitiems) greičiausiai bus trumpesnis nei nepasiskiepijusio asmens. Taigi, šiuo atveju tokios vietovės maisto prekių parduotuvėje esate daug saugesni nei vietovėje, kurioje yra daugiau nepasiskiepijusių žmonių – kurie, tikėtina, būna užkrečiami ilgiau.
Rugpjūtį paskelbtame tyrime nustatyta, kad iš pasiskiepijusių žmonių organizmo virusas pasišalina greičiau nei iš nepasiskiepijusių – vidutiniškai per 5,5 dienos. Kai tuo tarpu iš nepasiskiepijusių – per 7,5 dienos.
Tačiau pasiskiepiję žmonės vis tiek turėtų būti atsargūs, nes jie vis tiek gali užsikrėsti COVID-19 – ir perduoti virusą kitiems. Tačiau tokiems žmonėms infekcijos rizika išlieka palyginus maža ir, panašu, mažiau tikėtina, kad jie galės užkrėsti kitus.
Parengta pagal „MinnPost“.
