Analizuojant tirpstančio amžinojo įšalo padarinius, pirmiausia kalba pasisuka apie didžiules įšale esančias metano sankaupas, kurios, patekusios į atmosferą, paspartintų visuotinį atšilimą, arba apie vietos bendruomenių sunkumus dėl nestabilios žemės ir infrastruktūros. Visgi naujo tyrimo rezultatai rodo, kad tirpstantis amžinasis įšalas gali kelti rimtą pavojų žmonių sveikatai.

Vykdant Europos kosmoso agentūros (ESA) bei Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) bendrą iniciatyvą dėl Arktyje esančio metano ir tirpstančio amžinojo įšalo keliamų iššūkių įveikimo, buvo atlikta nauja studija, praneša scitechdaily.com.

Ji atskleidė, jog Arktyje sparčiai tirpstant amžinajam įšalui į aplinką gali patekti antibiotikams atsparių bakterijų, dar neatrastų virusų ir netgi Šaltojo karo laikotarpio branduolinių reaktorių ir povandeninių laivų radioaktyviųjų atliekų.

Amžinasis įšalas dengia maždaug 23 mln. kvadratinių kilometrų plotą Šiaurės pusrutulyje. Didžiosios dalies Arktyje esančio amžinojo įšalo amžius siekia milijoną metų – kuo giliau, tuo amžinasis įšalas senesnis.

Be mikrobų, amžinojo įšalo sluoksniuose yra įvairių cheminių junginių, atsiradusių dėl natūralių procesų, avarijų ar tikslinio sandėliavimo. Kadangi dėl klimato kaitos Arktis šyla sparčiau nei likusios planetos teritorijos, buvo apytikriai paskaičiuota, kad iki 2100-ųjų gali ištirpti net du trečdaliai netoli paviršiaus esančio amžinojo įšalo.

Tirpstant amžinajam įšalui, į atmosferą patenka šiltnamio efektą sukeliančių dujų (anglies dioksido ir metano) ir smarkiai pasikeičia kraštovaizdis. Bet tai tik dalis problemų. Neseniai žurnale „Nature Climate Change“ paskelbto tyrimo autoriai tvirtina, kad tirpstančio amžinojo įšalo padariniai gali būti gerokai platesnio masto, įskaitant antibiotikams atsparias bakterijas, naujus virusus, radioaktyviąsias atliekas ir kitus pavojingus chemikalus.

Mokslo darbe rašoma, kad giliau (daugiau nei trijų metrų gylyje) esantis amžinasis įšalas yra viena iš nedaugelio vietų Žemėje, nesusidūrusių su šiuolaikiniais antibiotikais. Sibiro gilaus amžinojo įšalo sluoksniuose aptikta daugiau nei 100 skirtingų antibiotikams atsparių mikroorganizmų. Tirpstant amžinajam įšalui, yra tikimybė, kad šios bakterijos susimaišys su polaidžio vandeniu ir susiformuos naujos antibiotikams atsparios atmainos.

Kita grėsmė – iškastinio kuro šalutiniai produktai, amžinajame įšale tūnantys nuo pramonės revoliucijos pradžios. Taip pat Arktyje yra natūralių metalų klodų, įskaitant arseną, gyvsidabrį ir nikelį. Šie telkiniai buvo eksploatuojami ne vieną dešimtmetį, ir kasybos atliekos smarkiai užteršė dešimčių milijonų hektarų plotą.

Kyla rizika, kad dabar uždrausti teršalai ir chemikalai, tokie kaip insekticidas dicholoro-difenil-trichloroetanas (DDT), kurie į Arktį pateko iš atmosferos ir ilgainiui buvo įkalinti amžinajame įšale, vėl atsidurs atmosferoje. Be to, gausėjant polaidžio vandens srautui, teršalai išplistų didelėje teritorijoje, pakenktų gyvūnams ir paukščiams bei patektų į žmonių mitybos grandinę.

Tiesą sakant, teršalų, bakterijų ir virusų išplitimo potencialas yra kur kas didesnis dėl keleto priežasčių. Pirma, per pastaruosius 70-imt metų amžinojo įšalo žemėje įkurta daugiau nei tūkstantis gamtinių išteklių kasyklų, karinių bazių ir mokslinių tyrimų stočių. Antra, vietos gyventojai padidina netyčinio kontakto ar užteršimo riziką. Tyrime pažymima, kad amžinajame įšale esančių mikroorganizmų ir chemikalų keliamas pavojus yra menkai suprantamas ir daugiausia kiekybiškai neįvertintas. Būtini tolesni išsamūs tyrimai, norint gauti daugiau informacijos apie riziką ir sukurti poveikio mažinimo strategijas.

Pagrindinė studijos autorė Kimberley Miner, dirbanti NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje, sakė: „Mūsų žinios, kokie ekstremofilai – ilgą laiką ekstremaliomis sąlygomis gyvenantys mikrobai – turi potencialo vėl atsidurti aplinkoje, yra labai negausios. Šie mikrobai evoliucionavo kartu su tokiais gyvūnais kaip milžiniški tinginiai ar mamutai, ir visiškai neįsivaizduojame jų elgesio patekus į mūsų ekosistemas.“

„Svarbu suprasti antrinį ir tretinį šių plataus masto Žemės pokyčių, tokių kaip tirpstantis amžinasis įšalas, poveikį. Nors nustatėme keletą galimų pavojų, reikia nuveikti dar daug darbų, siekiant modeliuoti ir tiksliai numatyti, kada ir kur jie atsiras. Šie tyrimai yra nepaprastai svarbūs“, – tęsė ji.

ESA dirbantis Diego Fernandezas pridūrė: „Įgyvendinant ESA ir NASA iniciatyvą dėl Arktyje esančio metano ir tirpstančio amžinojo įšalo keliamų iššūkių įveikimo bei programą „Mokslas visuomenei“, būtina suvokti Arktyje vykstančius pokyčius. Tirpstantis amžinasis įšalas akivaizdžiai kelia didžiulių iššūkių, tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų. NASA ir ESA suvienijo pastangas, kad skatintų mokslinį bendradarbiavimą anapus Atlanto ir užtikrintų, jog įgytume svarių žinių, o sprendimus priimantys asmenys turėtų teisingos informacijos šioms problemoms spręsti.“

Komentarai (1)