Mirtingiausi virusai šiuolaikinėje istorijoje – vienas iš jų pražudė 32 mln. žmonių, o kai kurių mirtingumas siekia 100% (Foto, Video) ()
Žmonės su virusais kovoja dar nuo tada, kai mūsų rūšis net nebuvo išsivysčiusi į savo šiuolaikinę formą. Kai kurių virusinių ligų atvejais vakcinos ir antivirusiniai vaistai leido užkirsti kelią infekcijoms plačiai išplisti ir padėjo sergantiems žmonėms pasveikti. Vieną ligą – raupus – sugebėjome išnaikinti. Tačiau mums dar toli iki pergalės prieš kovą su virusais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pastaraisiais dešimtmečiais keli virusai peršoko nuo gyvūnų ant žmonių ir sukėlė didelius protrūkius, nusinešusius tūkstančius gyvybių. Viruso atmaina, paskatinusi 2014–2016 m. Ebolos protrūkį Vakarų Afrikoje, nužudo iki 90 % juo užkrėstų žmonių, todėl tai yra mirtingiausias Ebolos virusų šeimos narys.
Tačiau yra ir kitų virusų, kurie yra vienodai mirtini, o kai kurie – dar mirtingesni. Kai kurių virusų, įskaitant naująjį koronavirusą, šiuo metu sukeliantį protrūkius visame pasaulyje, mirtingumas yra mažesnis, tačiau vis tiek kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai, nes dar neturime veiksmingų priemonių su jais kovoti.
Pateikiame 12 baisiausių žudikų, pagrįstų tikimybe, kad žmogus mirs, jei užsikrės vienu iš jų, didžiuliu nužudytų žmonių skaičiumi ir tuo, ar jie kelia didėjančią grėsmę.
Marburgo virusas
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mokslininkai pirmą kartą nustatė Marburgo virusą 1967 m., kai Vokietijoje įvyko nedideli protrūkiai tarp laboratorijų darbuotojų, kurie buvo paveikti iš Ugandos importuotų užkrėstų beždžionių.
Marburgo viruso simptomai yra panašūs į Ebolos virusą, nes abu virusai gali sukelti hemoraginę karštligę, o tai reiškia, kad užsikrėtusiems žmonėms pasireiškia aukšta temperatūra ir kraujavimas iš viso kūno, dėl kurio gali ištikti šokas, organų nepakankamumas ir mirtis.
Remiantis PSO, mirtingumas per pirmąjį protrūkį (1967 m.) buvo 24 %, tačiau 1998–2000 m. Kongo Demokratinėje Respublikoje – 83 %, o 2017 m. protrūkio Ugandoje – 100 %.
Pirmasis žinomas Marburgo viruso protrūkis Vakarų Afrikoje buvo patvirtintas 2021 m. rugpjūtį. Liga nustatyta vyrui iš pietvakarių Gvinėjos, kuriam pasireiškė karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis, pilvo skausmas ir dantenų kraujavimas. Šis protrūkis truko šešias savaites ir, nors buvo 170 didelės rizikos kontaktų, buvo patvirtintas tik vienas atvejis.
Ebola
Pirmieji žinomi Ebolos protrūkiai žmonėms vienu metu smogė Sudane ir Kongo Demokratinėje Respublikoje (tuomet vadintas Zairu) 1976 metais. Ebola, pavadinta pagal Ebolos upę, plinta per sąlytį su krauju ar kitais kūno skysčiais arba užkrėstų žmonių ar gyvūnų audiniais. Žinomos padermės labai skiriasi savo mirtingumu.
Remiantis Essential Human Virology (2016), viena atmaina, Ebola Reston, net nesusargdina žmonių. Tačiau Bundibugyo padermės mirtingumas siekia iki 50%, o Sudano padermės - iki 71%.
PSO duomenimis, Vakarų Afrikoje vykstantis protrūkis prasidėjo 2014 m. pradžioje ir yra didžiausias ir sudėtingiausias ligos protrūkis iki šiol.
2020 m. gruodį JAV maisto ir vaistų administracija patvirtino Ervebo vakciną. Ši vakcina padeda apsisaugoti nuo Zairo ebolos viruso, o pasaulinės atsargos tapo prieinamos nuo 2021 m. sausio mėn.
Pasiutligė
Nors naminiams gyvūnėliams skirtos pasiutligės vakcinos, pristatytos XX a. trečiajame dešimtmetyje, padėjo šią ligą padaryti itin retą išsivysčiusiame pasaulyje, ši būklė išlieka rimta problema Indijoje ir kai kuriose Afrikos dalyse.
Infekcija šiuo virusu išsivysto po užsikrėtusio gyvūno įkandimo ar įdrėskimo. Dėl to gali būti pažeistos smegenys ir nervai. Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) duomenimis, kai pradeda pasireikšti ligos simptomai, beveik visada įvyksta užsikrėtusiojo mirtis.
Nors egzistuoja vakcina nuo pasiutligės, negavus gydymo, yra 100% mirties tikimybė.
ŽIV
Šiuolaikiniame pasaulyje mirtiniausias virusas gali būti žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). „Jis vis dar yra didžiausias žudikas“, – teigia infekcinių ligų gydytojas ir Amerikos infekcinių ligų draugijos atstovas daktaras Ameshas Adalja.
Apytiksliai 32 milijonai žmonių mirė nuo ŽIV nuo tada, kai liga pirmą kartą buvo pripažinta devintojo dešimtmečio pradžioje.
Galingi antivirusiniai vaistai leidžia žmonėms ilgus metus gyventi su ŽIV. Tačiau ši liga ir toliau niokoja daugelį mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių, kuriose nustatoma 95% naujų ŽIV infekcijų atvejų.
Beveik 1 iš 25 suaugusiųjų Afrikos regione yra užsikrėtę ŽIV. 2020 m. visame pasaulyje mirė 680 000 žmonės nuo ligų, susijusių su ŽIV.
Raupai
1980 metais Pasaulio sveikatos asamblėja paskelbė, kad pasaulis yra laisvas nuo raupų (nepainioti su kita liga raupsais). Tačiau prieš tai žmonės su raupais kovojo tūkstančius metų ir nuo šios ligos mirė maždaug 1 iš 3 užsikrėtusiųjų. Išgyvenusiems žmonėms tai paliko gilius, nuolatinius randus ir dažnai apakimą.
Mirtingumas buvo daug didesnis gyventojų už Europos ribų, kur žmonės mažai kontaktavo su virusu, kol atvykėliai jį atvežė į regionus. Pavyzdžiui, istorikai apskaičiavo, kad 90% vietinių Amerikos gyventojų mirė nuo raupų, kuriuos atvežė Europos tyrinėtojai. Vien XX amžiuje raupai nusinešė 300 milijonų žmonių gyvybes.
Hantavirusas
Remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, hantavirusinis plaučių sindromas (HPS) pirmą kartą sulaukė didelio dėmesio JAV 1993 m. Sveikas, jaunas navahų vyras ir jo sužadėtinė, gyvenantys Keturių kampų rajone JAV, mirė per kelias dienas nuo dusulio.
Po kelių mėnesių sveikatos priežiūros institucijos išskyrė hantavirusą iš elninio žiurkėnuko (Peromyscus maniculatus), gyvenančio vieno iš užsikrėtusių žmonių namuose. Remiantis CDC, daugiau nei 600 žmonių Jungtinėse Valstijose užsikrėtė HPS, o 36% mirė nuo šios ligos.
Virusas nėra perduodamas iš žmogaus žmogaui – užsikrečiama nuo užsikrėtusių pelių išmatų.
Kitas hantavirusas sukėlė protrūkį šeštojo dešimtmečio pradžioje, per Korėjos karą. Daugiau nei 3000 Jungtinių Tautų karių užsikrėtė ir apie 12% jų mirė.
Nors virusas buvo naujas Vakarų medicinoje, kai jis buvo aptiktas JAV, mokslininkai vėliau suprato, kad navahų medicinos tradicijos apibūdina panašią ligą ir susiejo ligą su pelėmis.
Tęsinys kitame puslapyje:
Gripas
PSO duomenimis, įprastu gripo sezonu visame pasaulyje nuo šios ligos miršta iki 650 000 žmonių. Tačiau kartais, kai atsiranda nauja gripo atmaina, pandemija sukelia greitesnį ligos plitimą ir dažnai didesnį mirtingumą.
Pasak CDC, mirtingiausia gripo pandemija, kartais vadinama ispanišku gripu, prasidėjo 1918 m., kai susirgo iki 40 % pasaulio gyventojų, nusinešusi maždaug 50 mln. gyvybių.
Kažkas panašaus į 1918 m. gripo protrūkį gali pasikartoti. Jei nauja gripo atmaina atsidurtų žmonių populiacijoje ir galėtų būti lengvai perduodama tarp žmonių ir sukeltų sunkią ligą, turėtume didelę problemą.
Dengė
Dengės karštligės virusas pirmą kartą pasirodė šeštajame dešimtmetyje Filipinuose ir Tailande, o nuo to laiko išplito visuose atogrąžų ir subtropikų pasaulio regionuose. Iki 40% pasaulio gyventojų šiuo metu gyvena vietovėse, kuriose dengė yra endeminė, ir liga kartu su ją nešiojančiais uodais gali išplisti toliau, nes pasaulis šyla.
PSO duomenimis, dengės karštlige kasmet suserga 100–400 milijonų žmonių. Nors mirštamumas nuo dengės karštligės yra mažesnis nei kai kurių kitų virusų – maždaug 1%, virusas gali sukelti į Ebolą panašią ligą, vadinamą dengės karštligės hemoragine karštine, o negydomos šios būklės mirtingumas siekia 20%.
Remiantis CDC, 2019 m. JAV maisto ir vaistų administracija patvirtino vakciną nuo dengės karštligės, skirtą naudoti 9–16 metų vaikams, gyvenantiems vietovėse, kuriose dengės karštligė yra paplitusi ir kuriems patvirtinta virusinės infekcijos istorija.
Kai kuriose šalyse patvirtinta vakcina yra prieinama 9–45 metų amžiaus asmenims, tačiau recipientai turi būti anksčiau užsikrėtę patvirtintu dengės karštligės atveju. Tie, kurie anksčiau nebuvo užsikrėtę virusu, gali susirgti sunkia dengės karštligė, jei bus paskiepyti.
Rotavirusas
Rotavirusinis enteritas – tai rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija.
Dabar yra dvi vakcinos, skirtos apsaugoti vaikus nuo rotaviruso, kuris yra pagrindinė kūdikių ir mažų vaikų sunkių viduriavimo ligų priežastis. Virusas gali plisti greitai – vadinamu fekaliniu-oraliniu keliu (tai reiškia, kad įkvepiamos mažos išmatų dalelės).
Nors vaikai išsivysčiusiame pasaulyje retai miršta nuo rotavirusinės infekcijos, ši liga yra mirtina besivystančiame pasaulyje, kur rehidratacijos gydymas nėra plačiai prieinamas.
PSO apskaičiavo, kad dėl rotavirusinių infekcijų visame pasaulyje kasmet ambulatoriškai apsilanko daugiau nei 25 milijonai ir hospitalizuojama daugiau nei du milijonai pacientų. Šalys, kurios įdiegė vakciną, pranešė apie staigų hospitalizacijų ir mirčių nuo rotaviruso sumažėjimą.
SARS-CoV-1
PSO duomenimis, virusas, sukeliantis sunkų ūminį kvėpavimo sindromą, arba SARS, pirmą kartą buvo nustatytas 2003 m. per protrūkį Kinijoje. Virusas iš pradžių greičiausiai atsirado šikšnosparniuose, vėliau peršoko į naktinius žinduolius, vadinamus civetėmis, kol galiausiai užkrėtė žmones. Iš Kinijos, per kelis mėnesius SARS išplito į 26 pasaulio šalis, užkrėtė daugiau nei 8000 žmonių iiš kurių mirė daugiau nei 770.
Liga sukelia karščiavimą, šaltkrėtį ir kūno skausmus, o dažnai progresuoja iki plaučių uždegimo – sunkios būklės, kai plaučiai perkaista ir prisipildo pūlių. Apskaičiuotas SARS mirtingumas yra 9,6%, tačiau, remiantis CDC, nuo 2000-ųjų pradžios nebuvo pranešta apie naujus SARS atvejus.
SARS-CoV-2
SARS-CoV-2 priklauso tai pačiai didelei virusų šeimai kaip SARS-CoV-1, žinomai kaip koronavirusai, ir pirmą kartą buvo nustatytas 2019 m. gruodžio mėn. Kinijos Uhano mieste. Virusas galėjo kilti iš šikšnosparnių ir patekti per tarpinį gyvūną prieš užkrėsdamas žmones (nors egzistuoja nepatvirtinta versija, kad virusas ištrūko iš laboratorijos).
Dėl pradinio protrūkio Uhane ir gretimuose miestuose buvo įvestas platus karantinas, apribotos kelionės į paveiktas šalis ir iš jų, taip pat pasaulinės pastangos kurti diagnostiką, gydymą ir vakcinas. Nuo savo pasirodymo virusas visame pasaulyje nusinešė daugiau nei 4 milijonus gyvybių (iki 2021 m. lapkričio 23 d., Lietuvoje daugiau nei 6500).
PSO duomenimis, SARS-CoV-2 sukelta liga, vadinama COVID-19, kelia didesnę riziką žmonėms, turintiems pagrindinių sveikatos sutrikimų. Dažni simptomai yra karščiavimas, kosulys, skonio ar kvapo praradimas ir dusulys, o sunkesni simptomai yra kvėpavimo pasunkėjimas, krūtinės skausmas ir mobilumo praradimas.
2020 m. gruodį, po didelio klinikinio tyrimo, „Pfizer-BioNTech“ sukurta „Comirnaty“ vakcina tapo pirmąja patvirtinta vakcina nuo COVID-19.
MERS-CoV
Viruso, sukeliančio Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusinė infekciją arba MERS, protrūkis kilo 2012 m. Saudo Arabijoje, o kitą kartą – Pietų Korėjoje 2015 m. MERS virusas priklauso tai pačiai virusų šeimai kaip SARS-CoV-1 ir SARS-CoV-2. PSO duomenimis, šia liga pirmieji užsikrėtė kupranugariai, kurie perdavė virusą žmonėms. Užsikrėtusieji kenčia nuo karščiavimo, kosulio ir dusulio.
MERS, kuris yra labiausiai paplitęs Artimuosiuose Rytuose, dažnai progresuoja iki sunkios pneumonijos, o jo mirtingumas yra apie 35%. Kol kas nėra vakcinos, kuri apsaugotų nuo šios ligos. Geriausias būdas sumažinti užsikrėtimo tikimybę – reguliariai plauti rankas, vengti kontakto su kupranugariais ir nevartoti produktų, kurių sudėtyje yra žalio gyvulinio pieno.
