Antarktidoje planuojamas šviesolaidinis internetas: kam jo reikia, jei žemyne gyvena tiek mažai žmonių?  (3)

Į Antarktidą siūloma atvesti šviesolaidinį internetą, bet kokia iš to nauda, kai žemyne, priklausomai nuo sezono, gyvena tik 1000–5000 žmonių?



© WikiImages | https://pixabay.com/photos/antarctic-south-pole-continent-60608/

Palengvins mokslininkų darbą

Antarktidoje esančioje Makmerdo storyje šiuo metu vyksta moksliniai tyrimai. JAV nacionalinio mokslo fondo (NSF) valdomą stotį nuo spalio iki vasario mėnesio aplanko iki 1000 lankytojų, kurie čia keliauja atlikti tyrimų įvairiomis temomis – nuo klimato iki vandenynų.

Tačiau, nepaisant pagrindinio vaidmens Antarktidos tyrimuose, Makmerdo stočiai trūksta to, ką dauguma XXI a. laboratorijose dirbančių mokslininkų laiko savaime suprantamu dalyku – spartaus interneto, praneša „the Verge“.

Antarktida yra vienintelis žemynas, kuriame nėra greitojo šviesolaidinio ryšio. Tačiau netrukus tai gali pasikeisti.

Šių metų pradžioje NSF pradėjo rimtai svarstyti galimybę nutiesti šviesolaidinį kabelį, kuris jūros dugnu eitų iš Antarktidos į kaimyninę Naująją Zelandiją arba Australiją. Pirmą kartą ši idėja buvo iškelta kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau prarado populiarumą, nes pirmenybė buvo teikiama kitiems projektams.

 

Mokslininkai teigia, kad jei šios naujausios pastangos modernizuoti Antarktidą bus sėkmingos, tai pakeis ir mokslinius tyrimus, ir kasdienį gyvenimą užšalusiame žemyne.

Panaudojamas ir moksliniams tyrimams

Šiandien Antarktidoje dirbantys mokslininkai, norėdami susisiekti su išoriniu pasauliu, naudojasi mažo pralaidumo palydovais. Palyginti su tipišku kaimo namų ūkiu, vienam žmogui tenkantis duomenų srauto pralaidumas Makmerdo stotyje yra ribotas, „The Verge“ pasakojo Patrickas Smithas, NSF technologijų plėtros vadovas.

Skaitomiausi Naujausi

 

Tyrėjai dažnai turi saugoti savo duomenis kietuosiuose diskuose ir fiziškai parsigabenti namo, užuot eksportavę juos kolegoms analizuoti realiuoju laiku. Taip susidaro kliūčių, dėl kurių sulėtėja moksliniai tyrimai.

Be to, kad duomenys būtų analizuojami veiksmingiau, dėl fizinio kabelio buvimo būtų galima rinkti naujų rūšių duomenis. Pavyzdžiui, kabelio skaidulos galėtų būti naudojamos seisminiams duomenims rinkti taikant naują metodą, vadinamą „paskirstytuoju akustiniu jutimu“.

Prie kabelio būtų galima prijungti jutiklius, kurie nuolat stebėtų temperatūrą ir slėgį Antarktidos Pietų vandenyne – svarbiausioje vietoje siekiant suprasti, kaip greitai vyksta klimato kaita.

 

Pietų vandenynas yra mažai stebimas, o kylant temperatūrai tokie nuolatiniai stebėjimai realiuoju laiku galėtų labai pagerinti mokslininkų supratimą apie jį.

Be mokslinių tyrimų galimybių, spartesnis internetas padėtų stoties lankytojams lengviau susisiekti su šeima, kolegomis už Antarktidos ribų ir plačiąja visuomene.

Kitas žingsnis siekiant, kad Antarktidos spartusis internetas taptų realybe, yra oficialus stalinių kompiuterių ir inžinerinio projektavimo tyrimas, kurį NSF atliks padedant Gynybos departamentui.

Šis tyrimas apims kabelio ir susijusios infrastruktūros kainos nustatymą, maršruto tyrimą ir grafiko, pagal kurį viskas bus įdiegta, sudarymą. Po to NSF nuspręs, ar tęsti projektą.

Aut. teisės: 15min.lt
(1)
(0)
(1)

Komentarai (3)