Kaip atsirado diržų spalvų schema kovos menuose ir, ar tikrai juodas diržas yra aukščiausio rango (Foto, Video) ()
Balta, geltona, oranžinė, žalia, mėlyna, ruda ir juoda – kovos menų diržų spalvos reiškia mokinio tobulėjimą, įgūdžius ir patirtį. Kaip atsirado ši spalvų sistema?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Priešingai populiariam įsitikinimui, spalvotų diržų naudojimas rangui ar gebėjimams žymėti kovos menuose yra palyginti naujas išradimas – jie buvo pristatyti tik XX amžiaus sandūroje.
Daugelį įprastos šiuolaikinės kovos menų uniformos išvaizdos detales, įskaitant patogias kelnes ir diržą, pristatė dziudo kūrėjas Kanō Jigorō.
Gerai vertinamas mokytojas ir polimatas savo gimtojoje Japonijoje, Džigorō sukūrė dziudo, studijuodamas džiudžiutsu XIX a. pabaigoje. Japoniškai „Dziu“ – reiškia „švelnumas, minkštumas“, „do“ – „būdas, kelias“.
Netrukus po to, kai 1880-aisiais sukūręs dziudo, Jigorō kai kuriems savo mokiniams pradėjo teikti Shodan laipsnį, pažodžiui „pradžios laipsnį“, kuris yra žemiausias juodojo diržo laipsnis.
Šią reitingavimo sistemą įkvėpė esama danų reitingavimo sistema Go (stalo žaidimas), kurią XVII amžiaus pabaigoje sukūrė Honinbo Dosaku. Prieš tai labiau patyrusiems įvairių kovos menų formų mokiniams Japonijoje būdavo dovanojami jų gebėjimus nurodantys ritiniai.
Šiomis pirmosiomis dziudo dienomis mokiniai nedėvėjo drabužių, kuriuos šiandien siejame su daugeliu kovos menų rūšių. Atvirkščiai, dziudo buvo praktikuojamas vilkint tradicinį viso ilgio, lengvą chalatą (kimono), pritvirtintą diržu (obi).
1907 m. Jigorō pristatė modernią uniformą (dziudogi) ir jos plonesnį variantą obi, nors spalvos apsiribojo juoda yudansha ir balta mažiau patyrusiems (mudansha). Dziudo balta spalva reiškė paprastumą ir grynumą, o baltas neofito diržas rodė, kad mokinys pradėjo būdamas „tuščias“, bet galiausiai buvo „pripildytas“ žinių (kurios, kaip grynumo paprastumo priešingybė, buvo žymimos juoda spalva).
Laikui bėgant ir siekdamas pripažinti dar aukštesnius pasiekimus ir įgūdžius, maždaug 1930 m. Jigorō įtraukė juodus diržus su raudonomis ir baltomis juostelėmis (raudona spalva reiškia aukas ir norą mokytis) ir priskyrė juos šiandien žinomiems 6, 7 ir 8 laipsnio juodiems diržams.
Kitas dziudo meistras Mikonosuke Kawaishi, dėstęs Paryžiuje, pridėjo kelias naujas spalvas apie 1935 m., kad paskatintų savo mokinius siekti dar didesnių pasiekimų. Trumpai tariant, kitų disciplinų meistrai, įskaitant karatė ir tekvondo, taip pat priėmė spalvotų diržų sistemą.
Skirtingose valstybėse ir žemynuose egzistuoja šiek tiek skirtingos diržų spalvų schemos.
Tęsinys kitame puslapyje:
Dabartinėje sistemoje, kuri naudojama Japonijoje, yra šeši mokinių lygiai, išdėstyti mažėjančia tvarka. Pradedantiesiems suteikiamas šeštasis kyū laipsnis, jie nešioja šviesiai mėlyną diržą.
Baigę pradinį mokymo lygį, jie paaukštinami į penktąjį kyū ir gauna baltą diržą, kuris nešiojamas ir ketvirto kyū lygio mokinių. Likusios trys klasės (trečiasis, antrasis ir pirmasis kyū) pažymėti rudu diržu (vyresniems) arba purpuriniais diržais (jaunesniems).
Pirmasis kyū yra paskutinis kyū laipsnis prieš paaukštinimą iki pirmojo laipsnio juodo diržo (shodan). Praktikoje yra 10 danų rangų, kurie yra išdėstyti didėjančia skaitine tvarka.
Europoje diržų sistema yra balta, geltona, oranžinė, žalia, mėlyna, ruda ir juoda tiek vyresniems, tiek jaunesniems mokiniams.
Pagal kyū meistriškumo pakopas mokiniai skirstomi taip: 6 – baltas diržas; 5 – geltonas diržas; 4 – oranžinis diržas; 3 – žalias diržas; 2 – mėlynas diržas; 1 – rudas diržas.
Toliau skirstymas vykdomas pagal 10 meistriškumo pakopų – danų. 1–5 dano imtynininkai turi teisę ryšėti juodą diržą. 6 – 10 daną turintys dziudo imtynininkai – raudoną (turi teisę pasirinkti dėvėti raudonai ir baltai languotą diržą vietoj raudono).
Tokio aukšto meistriškumo dziudo imtynininkų yra labai mažai; paprastai tai japonų treneriai, kurie visą gyvenimą atidavę dziudo. Iki 2007 metų buvo 14-ka 10 dano turėtojų.
Karatė diržai turi ir gilesnes reikšmes, kurios šiandien jiems priskiriamos: balta simbolizuoja gimimą ir naują sėklą, geltona – saulės šviesą, kuri veikia naują sėklą ir pradeda savo gyvybę, oranžinė – saulės galią, padedančią sėklai augti, žalia – žiūrint, kaip augalas dygsta, mėlyna yra dangus, link kurio augalas auga, violetinė reiškia dangų auštant, ruda – augalo nokimą, raudona vėl matoma kaip saulė, o juoda – tamsa už jo.
