Atsisakę šios technologijos jau dabar galėtume išgelbėti iki 12 milijonų žmonių gyvybių – norint tai pasiekti, reikia veikti nedelsiant (Foto, Video) (0)
Jei pasaulis artimiausiu metu atsisakytų šios technologijos, galėtume išgelbėti iki 12 milijonų gyvybių. Bet ką reikia padaryti, norint tai pasiekti? Laiko liko nedaug.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei pasaulis strategiškai susitartų, kad kai kurias elektrines uždarysime, o kitų veikimą reguliuosime, naujas tyrimas prognozuoja, kad dėl to galėtume žymiai sumažinti iškastinio kuro emisijas ir tuo pačiu pagerinti oro kokybę. Ir tą pasiektume per ganėtinai trumpą laiką.
Kartu su griežta klimato kaitos mažinimo politika, ši visuomenės sveikatos politika galėtų išgelbėti iki 12 milijonų žmonių gyvybių ir 18 procentų sumažinti CO2 emisijų ateityje.
Šie įverčiai pagrįsti realiais 2010–2018 m. duomenimis, kurie buvo ekstrapoliuoti į ateinančius dešimtmečius. Per šį aštuonerių metų laikotarpį mokslininkai apskaičiavo, kad kasmet buvo daugiau nei 800 000 ankstyvų mirčių, susijusių su oro tarša, kurią sukėlė iškastinį kurą naudojančios elektrinės.
Maždaug 92 procentai šių mirčių įvyko mažesnes pajamas gaunančiose arba kylančios ekonomikos šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, Indijoje ir Pietryčių Azijos šalyse. Už Rytų Azijos ribų, daugiausiai su elektrinių tarša susijusių mirčių buvo Vidurio Rytuose ir Afrikoje.
Nenuostabu, kad tai yra pasaulio regionai, kuriuose elektrinės yra mažiausiai efektyvios ir mažiausiai reguliuojamos. Energijos poreikis šiose dalyse taip pat sparčiai auga.
Pavyzdžiui, prognozuojama, kad vien Indijoje 2010–2050 m., esant status quo, elektrinių išmetamų teršalų kiekis padidės keturis kartus, o tai ateityje neišvengiamai reikš daugiau mirčių.
Atsisakius šių itin teršiančių elektrinių arba jų eksploatacijai taikant griežtesnę taršos kontrolę, nauji modeliai rodo, kad iki 2050 m. galėtume „sumažinti sveikatos naštą, taikant tą pačią klimato, energijos ir švaraus oro vystymo kryptį“.
Šiandien, įgyvendinant ambicingiausias klimato kaitos mažinimo strategijas, su oro tarša susijusių mirčių skaičius nemažės iki pat šio amžiaus vidurio. Manoma, kad milijonai žmonių mirs kvėpuodami blogu oru, ypač Azijoje.
Jei dabar galime atsisakyti labiausiai teršiančių elektrinių, mokslininkai mano, kad galėtume išvengti daugelio šių mirčių.
Tęsinys kitame puslapyje:
Remiantis pasauline elektrinių duomenų baze, didžiausios „ypač teršiančios“ elektrinės šiandien yra Artimuosiuose Rytuose, Indijoje ir Afrikoje.
Anglimi kūrenamos elektrinės istoriškai buvo didžiausi klimato ir mūsų sveikatos žalotojai, todėl pirmiausia bus svarbu sutelkti dėmesį į jas. Mokslininkai teigia, kad 2010 m. šios konkrečios energijos gamyklos buvo atsakingos už beveik 80 procentų visų su energija susijusių mirčių nuo oro taršos, nors jos pagamina mažiau nei pusę pasaulio energijos.
Jei šios anglimi kūrenamos elektrinės būtų anksti uždarytos, padidintas jų efektyvumas arba įdiegtos anglies surinkimo technologijos, nauda visuomenės sveikatai būtų pastebėta beveik iš karto.
Tai reiškia, kad net jei energijos poreikiai ir toliau didės, populiacija ir toliau auga bei sensta, o klimato kaitos švelninimas tebėra ribotas, per trumpą laiką vis tiek galime žymiai pagerinti žmonių sveikatą.
Kartu su griežta klimato kaitos mažinimo politika, čia yra naudos žmonių ir planetos sveikatai.
Pagal šį scenarijų, net jei elektrinės nėra anksti uždaromos, o tik reguliuojamos griežčiau, modeliai rodo, kad nuo 2010 iki 2050 m. būtų galima išvengti iki 6 milijonų su tarša susijusių mirčių ir 235 gigatonų anglies dvideginio išmetimo.
Kita vertus, jei elektrinės bus išjungtos anksčiau laiko, šis skaičius padidės iki 12 milijonų mirčių ir išvengta 278 gigatonų anglies dvideginio išmetimo.
Kadangi Indija patiria 45 procentus su tarša susijusių modelio mirčių, o Azija ir Kinija – likusią dalį, tai reiškia, kad vien šiose vietose būtų galima išvengti didelės mirčių dalies.
Išvados rodo, kad vien tik klimato kaitos mažinimo politikos nepakanka, kad bent jau trumpuoju laikotarpiu būtų išgelbėtos žmonių gyvybės nuo oro taršos.
Tyrimas buvo paskelbtas „Nature Climate Change“.
