Kai nebeliks žmonijos, kokie gyvūnai perimtų protingiausios būtynės statusą – kandidatai vienas už kitą įdomesni (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
O kai kurie paukščiai gali panaudoti savo pėdas ir snapus, kad įsmeigtų vielą į kabliukus, teigiama 2002 m. žurnale „Science“ paskelbtame garsiame tyrime.
Tuo tarpu dresuotos Afrikos pilkosios papūgos (Psittacus erithacus) gali išmokti daugiau nei 100 žodžių ir atlikti paprastus matematikos uždavinius, įskaitant nulio sąvokos supratimą.
Paukščiai gali būriuotis didelėmis grupėmis, o kai kurie, pavyzdžiui, draugiškieji audėjai (Philetairus socius), netgi susikuria bendras lizdavietes. Tačiau šie medžių būstai nelabai atrodytų panašūs į tai, ką žmonės pastatė ir vadina metropoliais.
Tačiau yra ir kita gyvūnų grupė, kuri itin įgudusiai savo galūnėmis manipuliuoja aplinkui esančiais daiktais – aštuonkojai.
„Protas keičia mūsų elgesį dėl esamos aplinkos įtakos“, – sako galvakojų intelekto tyrinėtoja Jennifer Mather. Pagal šį rodiklį aštuonkojai tikriausiai yra protingiausi gyvūnai Žemėje.
Remiantis 2020 m. „The Biological Bulletin“ paskelbtu tyrimu, jie gali išmokti atskirti tikrus bei virtualius objektus ir netgi gali sukurti savo unikalią aplinką, pašalindami nepageidaujamus dumblius iš savo urvų ir užtverdami įėjimą kriauklėmis. Žinoma, kad jie netgi gyvena bendruomenėse, kaip rodo „Octlantis“ atradimas prie Australijos.
Tačiau aštuonkojai sunkiai prisitaikytų prie gyvenimo sausumoje. Stuburinių gyvūnų kraujo ląstelėse yra geležies, kuri labai efektyviai jungiasi su deguonimi. Priešingai, aštuonkojai ir jų giminaičiai turi vario pagrindu pagamintų kraujo kūnelių. Šios molekulės vis dar jungiasi su deguonimi, bet ne taip lengvai, todėl aštuonkojai apsiriboja deguonimi prisotintuose vandenyse, o ne ploname ore.
Dėl šios priežasties, vargu ar aštuonkojai ir kiti galvakojai pereis į žemę ir perims žmonijos vietą kaip protingiausias ir ekologiškiausias sausumos gyvūnas. Mokslininkai, mano, kad tai galėtų būti socialiniai vabzdžiai, tokie kaip skruzdėlės ir termitai.
Štai kodėl: vabzdžiai yra neįtikėtinai prisitaikantys prie įvairių tipų aplinkos. Žemėje jie gyvuoja jau 480 milijonų metų. Per tą laiką jie išsivystė taip, kad užpildytų beveik kiekvieną įsivaizduojamą nišą – nuo skraidymo ir įsikasimo, iki plaukimo ir net įmantrių, į miestą panašių bokštų kūrimo. Skruzdžių ir termitų kolonijų organizacija tikriausiai labiau primena žmogaus civilizaciją nei bet kuri kita nežmogiška rūšis Žemėje.
Remiantis 2017 m. žurnale „Proceedings of the Royal Society B“ paskelbtu tyrimu, skruzdėlės yra žinomos kaip grybų augintojai, o termitai gali bendrauti dideliais atstumais savo kolonijose naudodami vibraciją. Jei žmonės išnyks, gali būti, kad šios vabzdžių kolonijos užvaldys pasaulį – darant prielaidą, kad jos išgyvens klimato kaitą.
Žinoma, visa tai yra spėlionės; praktiškai neįmanoma iš tikrųjų numatyti, kaip evoliucija klostysis geologiniu laiko mastu.
O dar sunkiau nuspėti, ar kita rūšis išsiugdys žmogaus lygio intelektą, ar norą statyti miestus. Galbūt tai gali įvykti, bet ne be milijonų metų tinkamo atrankinio spaudimo.
