Kaip pasikeitė žmogaus kūnas per pastaruosius 100 metų – nuo ankstyvesnių menstruacijų iki papildomo kaulo (Foto, Video) (1)
Šiuolaikiniai žmonės nėra tokie kaip tie, kurie gyveno prieš 100 metų. Žmogaus kūnas per tą laiką nemažai pasikeitė. Ar mes vis dar tobulėjame? O gal tiesiog prisitaikome prie naujų sąlygų, kaip ir visi gyvi organizmai?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
(Kai kurie) žmonės tapo aukštesni
Tyrimas, kurį paskelbė Darbo studijų institutas (IZA) Bonoje, Vokietijoje, atskleidė, kad jaunimas Jungtinėje Karalystėje nuo XX amžiaus pradžios paaugo maždaug 10 centimetrų.
Dar prieš šimtmetį vidutinis 20 metų jaunuolių ūgis siekė 168 cm, o dabar – 178 cm. Šis pokytis greičiausiai susijęs su pagerėjusia mityba, sveikatos priežiūra ir higienos sąlygomis, teigia Esekso universiteto (JK) mokslininkai.
Daugelyje kitų išsivysčiusių šalių žmonės taip pat paaugo ir pasiekė dabartinį vidutinį 1,85 metro ūgį – pavyzdžiui, Nyderlanduose. Tai daugiau nei kitose šalyse.
Įdomu tai, kad amerikiečiai Antrojo pasaulinio karo metais buvo aukščiausi žmonės pasaulyje, jų ūgis siekė 1,77 metro, tačiau iki XX amžiaus pabaigos jie atsiliko. Dabar, anot tyrimo, amerikiečių augimas nepasikeitė.
Ir net kai kuriose šalyse, kuriose didėjo vidutinis ūgis, jis nebuvo vienodas. Pavyzdžiui, žmonės iš buvusios Rytų Vokietijos vis dar vejasi buvusių Vakarų vokiečių ūgį, praėjus 40 komunistinio valdymo metų.
Ir kai kuriose ne Vakarų šalyse, kamuojamose karo, ligų ir kitų rimtų problemų, vidutinis ūgis vienu ar kitu metu sumažėjo. Pavyzdžiui, nuo XIX amžiaus pabaigos iki 1970 m. Pietų Afrikos vidutinis ūgis sumažėjo. Taip buvo todėl, kad nuosmukį greičiausiai lėmė pablogėjusios socialinės ir ekonominės sąlygos prieš apartheidą ir jo metu.
Be to, atrodo, kad didesnis ūgis pagerina žmonių gyvenimo kokybę ir jų galimybes išgyventi. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose aukštesni žmonės vidutiniškai uždirba daugiau pinigų, nes pagal vieną tyrimą jie laikomi „protingesniais ir galingesniais“.
Ankstyvas brendimas
Daugelio šalių vaikai šiais laikais subręsta anksčiau. Remiantis 2003 m. žurnale „Endocrine Reviews“ paskelbtu tyrimu, menstruacijų amžius Jungtinėse Valstijose nuo 1800-ųjų vidurio (kai pirmosios mėnesinės mergaitėms buvo vidutiniškai 17 metų amžiaus) iki septintojo dešimtmečio paankstėjo maždaug po 0,3 metų kas dešimtmetį.
Mokslininkai mano, kad ankstenį lytinį brendimą lemia geresnės mitybos, sveikatos ir ekonominės sąlygos. Šiandien JAV vidutinis mergaičių amžius, kai joms prasideda mestruacijos, yra nuo 12,8 iki 12,9 metų. Tačiau brendimo pradžia apibrėžiama kaip laikas, kai pradeda vystytis krūtys. Šiaurės Amerikoje baltaodėms mergaitėms tai yra 9,7 metų, afroamerikietėms – 8,8 metų, ispanėms – 9,3 metų, azijietėms – 9,7 metų.
Ankstesnis brendimas gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad mergaitės, kurios anksčiau subręsta, vėliau gali kentėti nuo aukšto kraujospūdžio ir susirgti 2 tipo cukriniu diabetu.
Taip pat yra socialinių ankstesnio brendimo pasekmių. Kai kuriose kultūrose, kai mergaitė yra biologiškai subrendusi, ji taip pat laikoma pakankamai subrendusia ištekėti. Tai dažnai reiškia, kad ji nebegalės tęsti mokslo ar daryti karjeros.
Tęsinys kitame puslapyje: