1999 m. bandymas surengti apkaltą

Trečiasis bandymas surengti apkaltą prezidentui Borisui Jelcinui buvo inicijuotas 1999 m. gegužės 15 d. Rusijos Federacijos komunistų partijos (CPRF).

Komunistai teigė, kad B. Jelcinas per savo prezidentavimą padarė 5 didelius politinius nusikaltimus ir už kiekvieną jį smerkė.

Pirmasis apkaltos procedūros etapas buvo Valstybės Dūmos (Rusijos parlamento žemųjų rūmų) balsavimas, kuriame buvo 450 deputatų. Tačiau nei vienas iš kaltinimų nesurinko 300 balsų, reikalingų apkaltos procedūrai tęsti.

Dūmos nariai turėjo balsuoti atskirai dėl kiekvieno iš 5 atvejų:

1. Sovietų Sąjungos žlugimas. Komunistai teigė, kad Jelcino 1991 metais patvirtintas ir įgyvendintas sprendimas išardyti Sąjungą smarkiai sumažino Rusijos ir kitų sovietinių respublikų ekonominę, karinę ir politinę galią.
2. 1993 m. konstitucinė krizė. Komunistai manė, kad 1993 m. Jelcino veiksmai buvo antikonstituciniai ir iš esmės buvo valstybės perversmas.
3. Prasidėjęs karas Čečėnijoje. CPRF tvirtino, kad Jelcino įsakymas pradėti karinius veiksmus Čečėnijoje 1994 m. gruodį buvo nusikaltimas.
4. Šalies gynybos susilpnėjimas. CPRF teigė, kad daugelis Boriso Jelcino veiksmų (pavyzdžiui, valstybės išlaidų gynybos pramonei mažinimas, bendro karinio biudžeto mažinimas ir pan.) buvo skirti sugriauti šalies karinę sistemą.
5. Rusijos žmonių genocidas. CPRF tvirtino, kad būtent Jelcinas buvo atsakingas už Rusijos gyventojų skaičiaus mažėjimą nuo 1992 iki 1998 m. ir bendrą prastą šalies būklę.

Galiausiai nė vienas iš kaltinimų nesurinko pakankamai balsų, kad apkalta įvyktų. Tačiau 1999 metų pabaigoje paaiškėjo, kad B. Jelcinas planuoja palikti savo postą ir 1999 m. gruodžio 31 d. atsistatydino, nustebindamas visus savo įpėdiniu paskyręs Vladimirą Putiną.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Russia Beyond

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()