Kodėl pasaulyje yra tiek daug šalių, kurių pavadinimuose yra žodis „Gvinėja“? O kodėl iš visų jų Papua Naujoji Gvinėja ypatinga? (Foto, Video) ()
Pasaulyje net 4 valstybės nešioja vardą Gvinėja. Kodėl tiek daug? Ir iš kur kilo šis pavadinimas?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tos keturios valstybės, kurių pavadinimuose yra žodis „Gvinėja“ yra: Pusiaujo Gvinėja, Bisau Gvinėja, Gvinėja, Papua Naujoji Gvinėja. Trys iš jų įsikūrusios Afrikoje, o viena – Okeanijoje.
Termino „Gvinėja“ etimologija
Tiksli žodžio „Gvinėja“ kilmė ginčytina. Anglų kalba „Guinea“ yra kilęs iš portugalų kalbos žodžio „Guiné“, kilusio XV amžiaus viduryje. Žodis „Gvinėja“ buvo naudojamas bendrai apibūdinti Vakarų Afrikos žmones ir regioną. Beveik visos šalys, kurios naudoja Gvinėjos pavadinimą, yra Vakarų Afrikoje arba turi ryšių su šiuo regionu.
Alternatyvi teorija teigia, kad terminas „Gvinėja“ yra kilęs iš Djenné – miesto šiuolaikiniame Malyje, kuris XV–XVII a. buvo labai svarbus Sacharos prekybos taškas. Djenné dominavimo laikotarpiu buvo vartojamas terminas „Genawah“, kuris arabiška forma „Ghinawen“, reiškia „juodaodžiai“.
Gvinėjų istorija
Daugelis Europos kolonistų, atvykusių į Vakarų Afrikos Gvinėjos regioną, naudojo tokius pavadinimus kaip „Vokiečių Gvinėja“, „Ispanijos Gvinėja“, „Prancūzijos Gvinėja“ arba „Portugalų Gvinėja“.
Kai kurios šalys išlaikė dalį šių pavadinimų po nepriklausomybės. Prancūzijos Gvinėja tapo Gvinėja, Ispanijos Gvinėja – Pusiaujo Gvinėja, o Portugalijos Gvinėja – Bisau Gvinėja. Tačiau Vokietijos Gvinėja visiškai atsisakė Gvinėjos pavadinimo dalies ir tapo Kamerūnu ir Togu.
Angliška moneta, žinoma kaip ginėja, taip vadinosi, nes auksas, naudojamas monetoms kaldinti, iš pradžių buvo kasamas Vakarų Afrikos Gvinėjos regione.
Papua Naujajai Gvinėjai, esančiai Okeanijoje, pavadinimą suteikė ispanų tyrinėtojas, įžvelgęs Papua Naujosios Gvinėjos žmonių panašumą su tais, kuriuos matė Gvinėjos pakrantėje Afrikoje. Papua yra vietinis salos pavadinimas.
Dažna painiava su Gajana
Terminas ir Gvinėjos regionas dažniau painiojami arba siejami su Gajana arba Gviana, kuri yra terminas, vartojamas kalbant apie Pietų Amerikos šiaurės rytų pakrantės regioną.
Abu pavadinimai nurodo pakrančių juostas, kurias padalino ir kolonizavo skirtingos Europos jėgos ir kurios nėra susijusios su Afrikos regionu Gvinėja.
Keturios Gvinėjos
Gvinėja
Šiuolaikinė Gvinėjos šalis (plotas 245 857 km2) yra vakarinėje Afrikos pakrantėje. Iš pradžių šalį kolonizavo Prancūzija, o iki nepriklausomybės atgavimo 1958 m. ji buvo vadinama Prancūzijos Gvinėja, kuri įėjo į Prancūzijos Vakarų Afriką. Kai šalis įgijo nepriklausomybę, ji tiesiog tapo žinoma kaip Gvinėja.
Šiuo metu Gvinėjoje gyvena 12,8 milijono žmonių, tai yra didžiausia populiacija iš visų keturių šalių, kurių pavadinime yra „Gvinėja“. Gvinėjos BVP siekia 26,4 mlrd. USD. Valiuta – Gvinėjos frankas.
Bisau Gvinėja
Bisau Gvinėja, esanti tiesiai į šiaurę nuo Gvinėjos, anksčiau buvo žinoma kaip Portugalijos Gvinėja (kai ją kolonizavo Portugalija).
Kai šalis atgavo nepriklausomybę 1973 m., t.y. praėjus 15 metų po Prancūzijos Gvinėjos, kaimyninė šalis jau vadinosi Gvinėja. Siekiant atskirti dvi šalis viena nuo kitos, prie pavadinimo buvo pridėta Bisau (šalies sostinės pavadinimas).
Nors Bisau Gvinėja nėra mažiausia Gvinėja pagal dydį (plotas 36 125 km2) ar gyventojų skaičių (1,7 mln.), jos BVP yra mažiausias iš visų Gvinėjų (vos 3,4 mlrd. USD). Valiuta – Vakarų Afrikos CFA frankas.
Tęsinys kitame puslapyje:
Pusiaujo Gvinėja
Kaip jau galėjote atspėti, Pusiaujo Gvinėja yra arčiausiai pusiaujo esanti „Gvinėja“. Šalis ribojasi su Atlanto vandenynu centrinėje Afrikoje ir yra daug toliau į pietus nei Gvinėja ir Bisau Gvinėja.
Pusiaujo Gvinėja iki 1968 metų buvo Ispanijos kolonija ir vadidnosi Ispanijos Gvinėja. Šalis yra vienintelė Afrikoje, kurioje oficiali kalba yra ispanų.
Pusiaujo Gvinėja yra mažiausia „Gvinėjos“ šalis tiek pagal geografiją (28 050 km2), tiek pagal gyventojų skaičių (1,4 mln. žmonių). Bendras BVP siekia 12,4 mlrd. US, tačiau vienam gyvenotjui tenka net 9141 USD BVP – tai vienas didžiausių rodiklių Afrikoje, kurį lemia šalies turimi dideli naftos ištekliai. Valiuta – Centrinės Afrikos CFA frankas.
Įdomu, kad nors didžioji šalies dalis įsikūrusi žemyninėje Afrikos dalyje, jos sostinė Malabas yra Bioko saloje, esančioje Gvinėjos įlankoje. Tačiau tai netrukus pasikeis, nes žemyninėje dalyje statoma nauja sostinė - Ciudad de la Paz.
Pusiajo Gvinėją dar nuo 1979 metų valdo prezidentas Teodoro Obiang Nguema Mbasogo – jis yra ilgiausiai pasaulyje valdantis prezidentas.
Papua Naujoji Gvinėja
Papua Naujoji Gvinėja yra šiek tiek unikali kitų „Gvinėjų“ atžvilgiu. Kitos „Gvinėjos“ šalys yra Afrikoje, o Papua Naujoji Gvinėja yra Ramiojo vandenyno pietvakariuose, į šiaurę nuo Australijos.
Pavadinimą galima atsekti iki ispanų tyrinėtojo, kuris išsilaipino saloje XVI amžiuje. Tyrinėtojas manė, kad salos gyventojai labai panašūs į Vakarų Afrikos gyventojus. Dėl to prie šalies pavadinimo buvo pridėta „Gvinėja“.
Prieš europiečių kolonizaciją šalyje gyveno papuasai ir (šiaurinėse pakrantėse) melaneziečiai. 1884 m. Naujosios Gvinėjos pietrytinėje dalyje, pavadintoje Papua, protektoratą įvedė Didžioji Britanija, o salos šiaurės rytinę dalį užgrobė Vokietija (Vokietijos Naujoji Gvinėja). 1888 m. Didžioji Britanija Papua paskelbė savo kolonija, o 1906 m. ją perdavė valdyti Australijai.
Per I pasaulinį karą Australijos kariuomenė užėmė ir Vokietijai priklaususią salos dalį. 1920 m. Tautų Sandrauga suteikė Australijai mandatą valdyti užimtą Vokietijos salos dalį, kuriai prigijo Naujosios Gvinėjos pavadinimas.
Po II pasaulinio karo salą toliau valdė Australija. 1949 m. Australija administraciškai sujungė abi salos dalis.
1973 m. pabaigoje sala gavo vidaus savivaldą, o po dvejų metų 1975 m. rugsėjo 16 d. Papua Naujoji Gvinėja paskelbta nepriklausoma valstybe. Tą pačią dieną priimta ir naujoji šalies konsitucija.
Papua Naujoji Gvinėja yra didžiausia „Gvinėjos" šalis, kurios plotas yra 462 840 km2, joje gyvena 8,9 mln. gyventojų. BVP siekia 21,5 mlrd. USD. Valiuta – kina.
