Į Meiną sugrįžo ančių karuselė - dėl ko susidaro besisukančio ledo diskai? (Video) ()
Į Presumpskoto upę Vestbruke keliaujančios antys vėl gali pasidžiaugti dideliu besisukančiu ledo disku.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vestbruko (Meinas, JAV) gyventojai vėl džiaugasi matydami upėje susidariusį didelį taisyklingos formos ledo diską. Jis čia pasirodo ne pirmą kartą. Presumpskoto upėje toje pačioje vietoje ledo diskas pasirodė ir 2019, ir 2020 metais. Kadangi ant jo dažnai tupia antys, vietiniai šį diską vadina ančių karusele.
Aišku, Vestbrukas nėra vienintelė vieta pasaulyje, kur susidaro ledo diskai. Tiesą sakant, pirmą kartą šis fenomenas aprašytas dar 1895 metais. Tokie besisukančio ledo diskai fiksuoti ir Europoje, ir Šiaurės Amerikoje, ir Azijoje. Visur, kur yra žiema. Tiesa, bet kur jie nesusiformuoja.
Sraunios upės taip greitai neužšąla, nes tekantis vanduo neleidžia susidaryti kristalams. Aišku, užšąla ir upės, bet šiek tiek žemesnėje temperatūroje. Ledas pirmiausia formuojasi ten, kur vanduo juda lėčiausiai. Pavyzdžiui, pakrantėse tarp nendrių.
Tas pakrantėse esantis ledas, upės dugno nelygumai ir kiti faktoriai kartais suformuoja sūkurius. Jie gali būti pastebėti ir vasarą, bet tuomet jie nieko labai nestebina. Tačiau žiema sūkurio centras, kuris juda santykinai lėtai, gali suledeti. Prasidėjusi vandens kristalizacija tuomet plinta į šonus ir taip po truputį užauga ledo diskas. Tam reikia stabilaus sūkurio, šaltos temperatūros, tinkamos oro drėgmės, todėl ledo diskai yra pakankamai retas fenomenas.
Meino ledo diskas yra labai didelis - 2019 metais jo skersmuo pasiekė 91 metrą. Estijoje panašios formacijos skersmuo buvo apie 20 metrų.