Pastebėtas Kinijos „kosmoso valytojas“, pagriebęs ir išmetęs seną palydovą – ar tai nauja grėsmė, ar tik bandymas išvalyti orbitą? (Foto, Video) ()
Įvykis Žemės orbitoje primena vaizdus iš filmo „Žvaigždžių karai“ – praėjusį mėnesį privati palydovinio stebėjimo įmonė pastebėjo Kinijos erdvėlaivį, kuris, matyt, sugriebė ir „išmetė“ neveikiantį palydovą į „kosminių kapinių“ orbitą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sausio pabaigoje buvo pastebėtas Kinijos palydovas, sugriebęs kitą seniai mirusį palydovą, o po kelių dienų išmetė jį į „kosmoso kapines“ – už 300 km esančią orbitą, kur mažesnė tikimybė, kad objektai atsitrenks į veikiančius erdvėlaivius ir palydovus.
Šiuos retus įvykius praėjusį mėnesį Strateginių ir tarptautinių studijų centro ir Saugaus pasaulio fondo surengtame internetiniame seminare pristatė dr. Brien Flewelling. Flewellingas yra privačios JAV bendrovės „ExoAnalytic Solutions“, kuri seka palydovų padėtį, naudodama didelį pasaulinį optinių teleskopų tinklą, vyriausiasis kosmoso situacijos suvokimo architektas.
Kinijos palydovas „SJ-21“ buvo pastebėtas sausio 22 d., keičiantis savo įprastą vietą danguje, kad priartėtų prie nebeeksploatuojamo palydovo „Compass-G2“. Po kelių dienų „SJ-21“ prisijungė prie G2, pakeisdamas jo orbitą.
Kinijos pareigūnai įvykio dar nepatvirtino.
Per kelias ateinančias dienas erdvėlaivių pora pradėjo skrieti į vakarus, rodo „ExoAnalytic“ vaizdo medžiaga. Iki sausio 26 d. abu palydovai atsiskyrė ir G2 buvo paliktas „numirti“.
„Compass-G2“ arba „BeiDou-2 G2“ yra erdvėlaivis. Tai yra Kinijos „BeiDou-2“ navigacinės palydovinės sistemos dalis ir jis sugedo netrukus po paleidimo 2009 m. Daugiau nei 10 metų metalinis karkasas klaidžiojo aplink Žemę kartu su milijonais kitų kosmoso šiukšlių.
„SJ-21“, paleistas 2021 m. spalį, dabar grįžo į geostacionarią orbitą (GEO) tiesiai virš Kongo baseino. GEO įvyksta, kai palydovas skrieja aplink Žemę virš pusiaujo tokiu pačiu greičiu, kaip sukasi planeta.
Žvelgiant iš Žemės taško, GEO palydovai, atrodo, stovintys vietoje. Šio tipo orbita kartais vadinama Klarko orbita, pavadinta britų mokslinės fantastikos rašytojo Arthuro C. Clarke vardu. Jis išpopuliarino GEO idėją 1945 m.
Mažiau nei po dviejų dešimtmečių buvo paleistas pirmasis geostacionarus palydovas.
Kinijos kosminis vilkikas: paslauga ar grėsmė?
Nieko blogo „išmesti“ kosmines šiukšles – daugelis kitų šalių pradėjo arba šiuo metu kuria technologijas, skirtas kosminio šiukšlių išvalymui.
2021 m. kovo mėn. Japonija pradėjo savo ELSA-d misiją, skirtą kosminių šiukšlių fiksavimo ir pašalinimo technologijoms išbandyti. Europos kosmoso agentūra planuoja pradėti savo šiukšlių šalinimo misiją 2025 m.
Tačiau, nepaisant, kad pastangos plėtoti ir įdiegti kosminių šiukšlių šalinimo technologijas, atrodo, yra plačiai plėtojamos, kai kurie JAV pareigūnai išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos šiukšlių šalinimo palydovų, tokių kaip „SJ-21“.
Tęsinys kitame puslapyje:
Jamesas Dickinsonas, JAV kosmoso vadavietės vadas, 2021 m. balandį sakė, kad tokios technologijos kaip Kinijos „SJ-21“ „gali būti panaudotos būsimoje sistemoje, skirtoje kovoti su kitais palydovais“.
Savo 2021 m. ataskaitoje „Saugaus pasaulio fondas“ teigė, kad yra tvirtų įrodymų, kad tiek Kinija, tiek Rusija stengiasi sukurti technologijas, turinčias galimybę sunaikinti kosmines sistemas.
Tačiau ataskaitoje teigiama, kad Kinijos oficialūs pareiškimai išliko „nuosekliai suderinti su taikiais kosmoso tikslais“ ir nėra įrodymų, kad jie prisidėjo prie kokių nors destruktyvių ar prieškosminių operacijų.
2021 m. Kinijos aviacijos ir kosmoso studijų instituto (CASI), Jungtinių Valstijų oro pajėgų ekspertų grupės, ataskaitoje teigiama, kad „SJ-21“ greičiausiai bus naudojamas tik kosminių šiukšlių šalinimo metodų bandymams.
Erdvės priežiūra
CASI ataskaitoje padaryta išvada, kad SJ-21 greičiausiai yra vienas iš Kinijos orbitos aptarnavimo, surinkimo ir gamybos (OSAM) palydovų.
Daugelis kosmoso agentūrų dešimtmečius plėtoja OSAM misijas. Tai gali būti, pavyzdžiui, erdvėlaiviai, skirti degalų papildymui ar esamų palydovų remontui arba kosminių atliekų šalinimui.
Remiantis JAV kosmoso stebėjimo tinklo duomenimis, nuo kosminės veiklos pradžios septintajame dešimtmetyje daugiau nei per 6000 paleidimų į orbitą išgabenta daugiau nei 50 000 objektų. Remiantis ESA kosminių šiukšlių biuro duomenimis, mūsų planetoje skrieja daugiau nei 30 000 dirbtinių objektų, iš kurių tik apie 5 000 veikia.
Ir tai tik pakankamai didelių objektų suskaičiavimas. JAV, Rusija, Kinija ir Indija kosmose susprogdino savo palydovus, sukurdamos didžiulius kiekius naujų mažesnių šiukšlių.
ESA skaičiai rodo, kad daugiau nei 300 milijonų mažesnių objektų skrenda per kosmosą neįtikėtinu, iki 30 000 km/h greičiu – beveik 5 kartus didesniu už greičiausios kulkos greitį.
ESA pradėjo testuoti OSAM projektus 1990 m., naudodama GSV (geostacionarios priežiūros transporto priemonės) programą, kuri buvo skirta GEO sugedusiems palydovams patraukti ir taisyti.
Garsusis ir sėkmingas Hablo kosminio teleskopo optikos remontas 1993 m. gruodžio mėn. yra dar vienas OSAM misijos pavyzdys.
NASA planuoja dar keletą OSAM misijų, įskaitant OSAM-1 ir OSAM-2. Pastarasis skirtas 3D komponentams spausdinti kosmose, tikintis, kad vieną dieną bus galima tiesiogiai erdvėje sukurti dalis, per dideles, kad tilptų į bet kurią raketą.
