Vieno geno pašalinimas padidina pagrindinės vitamino D pirmtako kiekį.

Vasaros saulėje pomidorai prinoksta ir tampa skanesni. Dabar du tyrimai rodo, kad šiek tiek paredagavus genus, saulėje prinokę pomidorai taip pat gali kaupti vitamino D pirmtako molekulę – gyvybiškai svarbią maistinę medžiagą, kuri paprastai randama gyvūninės kilmės produktuose.

„Tai gali būti svarbus pokytis“ tose šalyse, kuriose vitamino D trūkumas yra problema, sako Esther van der Knaap, Džordžijos universiteto (Atėnai, JAV) augalų genetikė. Biofortifikuoti augalai taip pat gali padėti veganams gauti pakankamai maistinių medžiagų. Šis atradimas „atveria labai įdomią naują vitamino D erą“, – sako mitybos mokslininkė Susan Lanham-New iš Surėjaus universiteto.

Vitaminas D padeda reguliuoti, kaip organizmas naudoja kalcį, todėl stiprėja kaulai. Ir yra tam tikrų įrodymų, kad žemas vitamino D lygis yra susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų sveikatos problemų rizika. Saulės šviesa gali paskatinti jūsų organizmą sintetinti vitaminą D, nes ultravioletinė B (UVB) spinduliuotė odoje esantį pirmtaką paverčia tokia forma, kurią kepenys ir inkstai paverčia tinkamu vitaminu D. Tačiau žmonės, gyvenantys vėsesnio klimato šalyse, dažnai nėra pakankamai veikiami UVB šviesa, ypač žiemą, kad būtų išvengta vitamino D trūkumo. O senatvė ar tamsesnė oda taip pat gali sulėtinti vitamino D sintezę.

Valgydami gyvūninės kilmės produktus – žuvį, kiaušinius ir kepenis, kuriuose yra vitamino D pirmtakų, galite kompensuoti deficitą. Kai kuriose šalyse parduodamas pienas su pridėtiniu vitaminu D. Veganams grybai ir mielės yra prasčiau įsisavinančio vitamino D šaltiniai. Kitas variantas – vartoti tabletes, kurios dažnai gaminamos iš lanolino – avių išskiriamos vaškinės medžiagos. Avys gali gauti vitamino D laižydamos lanoliną nuo savo vilnos. Kadangi pomidoruose natūraliai yra pagrindinis vitamino D pirmtakas, dvi mokslininkų grupės sumanė, kad atlikus tam tikrus genetinių pakeitimus jie gali tapti veganišku vitamino D šaltiniu.

Prieš kelias dienas žurnale Nature Plants, John Innes centro augalų metabolizmo inžinierės Cathie Martin vadovaujama komanda pranešė, kad pašalinus vieną geną sukurti pomidorai, iš kurių kiekvienas galėtų suteikti 20 % Jungtinėje Karalystėje rekomenduojamos vitamino D paros normos. Kovo pabaigoje išleistame išankstiniame straipsnyje grupė, vadovaujama augalų genetiko Sunghwa Choe iš Seulo nacionalinio universiteto, pranešė, kad pašalinus giminingą geną, užauginti pomidorai su dar didesniu vitamino D pirmtako kiekiu. Paprastai pomidorai ir kiti Solanaceae šeimos augalai gamina pirmtaką, vadinamą provitaminu D3, bet vėliau paverčia jį kitais junginiais, naudodami fermentus, užkoduotus dviejų genų, vadinamų 7-DR1 ir 7-DR2. Tyrėjai įtarė, kad išaktyvinus arba panaikinus bet kurį iš šių genų, augalas kaups provitaminą D3, kuris, veikiamas saulės spindulių, virst antruoju pirmtaku – previtaminu D3, kurį žmonės gali vartoti. „Tai atrodė kaip tikra galimybė“, – sakė Martin.

Ir tai pavyko! Martin komanda nusprendė pašalinti 7-DR2 geną, kuris padeda augalui sintetinti junginius, kuriuos augalai naudoja kovoti su įvairių kenkėjų ir mikroorganizmų sukeliamu stresu. Dėl nepažeisto 7-DR1 geno, modifikuoti augalai augo normaliai. Kiekvienas prinokęs, supjaustytas ir saulėje palaikytas pomidoras turėtų suteikti tiek previtamino D3, kiek du vidutiniai kiaušiniai. Tyrėjai nustatė, kad kiekį galima padidinti pirmiausia supjaustant pomidorus ir, tikėtina, dar daugiau, džiovinant juos saulėje. Martin pažymi, kad sustiprintų augalų lapai ir stiebai taip pat gali būti naudingi, nes jie gali būti naudojami vitamino D papildams gaminti. Choe grupė pašalino kitą – 7-DR1 geną, dalyvaujantį augimo hormonų gamyboje. Išankstiniame straipsnyje, paskelbtame Research Square, mokslininkai apskaičiavo, kad modifikuotuose pomidoruose gali būti iki 100 mikrogramų provitamino D3 – daugiau nei buvo pastebėta Martin eksperimentuose – liofilizuotame produkte po mėnesio laikymo.

„Manome, kad molekulė vaisiuose yra gana stabili“, – sako Choe. Iki šiol modifikuoti pomidorai buvo auginami tik laboratoriniuose šiltnamiuose. Martin kitą mėnesį pradės lauko bandymą, o Choe tikisi pradėti šią vasarą. Lauko bandymai bus labai svarbūs norint išsiaiškinti, ar augalai gali klestėti esant natūraliam aplinkos stresui. Tyrėjai taip pat turės įrodyti, kad organizmas gali pasisavinti pomidoruose esantį previtaminą D3 ir paversti jį vitaminu D. Kitas iššūkis gali būti vartotojų priėmimas: kai kurie žmonės gali nepriimti genetiškai modifikuotų pomidorų, pažymi Korko universiteto koledžo mitybos mokslininkas Kevinas Cashmanas. Jei biologiškai sustiprinti pomidorai pateks į rinką, augalų fiziologai Dominique'as Van Der Straetenas ir Simonas Strobbe'as iš Gento universiteto savo komentare Nature Plants rašo, kad jie gali reikšti „šuolį į priekį mažinant mūsų priklausomybę nuo gyvūlinės kilmės maisto“.

Autorė Guoda Varnelytė

Šaltinis: https://www.science.org/content/article/scientists-turn-tomatoes-rich-source-vitamin-d

Komentarai ()