[Žinios trumpai] Profesorius paaiškino, kodėl mes niekaip negalime susisiekti su protingais ateiviais  (1)

Tai sena mįslė. Turint omenyje didelę tikimybę, kad neįtikėtinai didžiulėje visatoje gyvybė egzistuoja, kodėl mes nesulaukėme jokio kontakto?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Paaiškinimai svyruoja nuo mažai tikėtinų (visiškai nėra ateivių) iki bauginančių (gama spindulių pliūpsniai, naikinantys civilizacijas, yra per dažni, kad galėtų vystytis sudėtingi organizmai, kurie imtų užmegzti ryšį su kitais pasauliais), iki dar baisesnių (visos kitos civilizacijos laikosi užčiaupusios burnas, žinodamos, kad reikia tik vienos rūšies ateivių, kurie būtų pragariškai nusiteikę naikinti, kad išnaikintų visus kitus).

Profesorius Brianas Coxas dar kartą pasvėrė problemą, žinomą kaip Fermi paradoksas. Anksčiau jis spėliojo, kad „vienas iš Fermi paradokso sprendimų yra tai, jog neįmanoma valdyti pasaulį, kuris gali sunaikinti save ir kuriam reikia visuotinių bendradarbiavimo sprendimų, kad to išvengtų.“

Paskutinis jo požiūris į temą nėra toks niūrus, bet vis dėlto nėra gražus. BBC laidoje „Sekmadienio rytas“ paklaustas, ar jei būtų galimybė, protingos gyvybės formos būtų radusios kelią su mumis susisiekti, jis atsakė, kad „stebimoje visatoje yra du trilijonai galaktikų, esu tikras, kad ten jų yra“.

Tačiau jis teigia, kad gyvybės, kuri pasiekia intelekto lygio tašką, gali būti nedaug ir gal ji neįtikėtinai toli.

„Galite pateikti argumentą, pažvelgę ​​į biologiją ir gyvybės Žemėje istoriją, kad civilizacijos gali būti labai retos. Kiekvienoje galaktikoje jų gal vidutiniškai viena, iš viso galbūt tik saujelė.“

„Įsivaizduokite, kad tai vienintelė vieta, kurioje yra atomų kolekcijų, galinčių mąstyti ir kurti civilizaciją“.

Nors jis teigia, kad protinga gyvybė gali būti reta, jis mano, kad mikrobų gyvybė gali būti gausi – kaip ir Žemėje milijardus metų.

 

Sakyčiau, kad mikrobų gali būti visur, todėl, pavyzdžiui, mes ieškome gyvybės Marse, bet kalbant apie intelektą, reikia pagalvoti apie gyvybės kilmę. Atrodo, kad Žemėje turime gerų įrodymų, kad gyvybė egzistavo prieš 3,8 milijardo metų, o pirmoji civilizacija, atsiradusi Žemėje, buvo maždaug dabar“, – sakė jis.

„Taigi prireikė didžiausios keturių milijardų metų dalies, nuo gyvybės Žemėje atsiradimo iki tapimo civilizacija. Tai yra trečdalis visatos amžiaus ir tai yra ilgas laikas, todėl gali reikšti, kad mikrobai gali būti paplitę, bet tokie dalykai kaip mes esti labai reti.

Jei esame viena iš kelių protingų rūšių, užimančių mūsų galaktiką, surasti kitas būtų neįtikėtinai sudėtinga užduotis, kai reikia pažvelgti į daugybę žvaigždžių, darant prielaidą, kad net gyvename tuo pačiu laikotarpiu arba turime tokius pačius gyvenimo reikalavimus kaip ir kitos protingos svetimos rūšys. Kad ir kaip pasijaustų vienišas, jis mano, kad tai gali paaštrinti politinių lyderių mintis čia, Žemėje.

 

„Aš turiu galvoje, kai pradėjome kalbėti apie tai, kad mes galime būti vienintelė civilizacija per tūkstančius ar net milijonus šviesmečių, manau, kad nors mokslas yra naudingas daugeliu lygių, bet vienas iš dalykų, yra jo suteikiama mums platesnė perspektyva. Nemanau, kad daugelis iš mūsų apie tai galvoja – ir daugelis mūsų politinių lyderių galbūt iš tikrųjų nemąsto, kad tai vienintelė, tarkime, vienintelė proto sala 400 milijardų Saulių galaktikoje. Tai svarbu. Nemanau, kad tai kažkokia įnoringa idėja. Tai gali padėti sutelkti mintis.“

Aut. teisės: www.technologijos.lt
(33)
(3)
(30)

Komentarai (1)