Nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo Nobelio taikos premijos įteikimo Barackui Obamai, JAV vadovas žengė žingsnį, kuriuo, pasak kai kurių analitikų, politikų ir visuomenės veikėjų, jau šiuo metu ima pelnyti karinio konflikto Afganistane eskaluotojo etiketę.

Gruodžio 1 d., sakydamas kalbą prestižinėje JAV Vest Pointo karo akademijoje, prezidentas paskelbė savo ilgai lauktą strategiją Afganistane. Pagrindinė naujosios strategijos žinia yra ta, kad JAV įsipareigojo į Afganistaną išsiųsti dar apie 35 tūkst. karių, taip JAV kontingento skaičių šioje valstybėje padidindama iki maždaug 100 tūkstančių. Vadovaujantis naująja strategija, didžiausią dėmesį ketinama skirti Afganistano gyventojų apsaugai ir tolesniam afganų saugumo pajėgų apmokymui, aktyviau kovoti su talibais ir „Al Qaeda“ kovotojais ir t. t. Sakydamas kalbą, šalies vadovas pridūrė tikįs naujosios strategijos sėkme ir ketinąs nuo 2011 m. liepos mėnesio pradėti JAV kariuomenės išvedimą iš Afganistano.

Toks B. Obamos sprendimas vargu ar gali būti laikomas staigmena. Praktiškai nuo kadencijos JAV prezidento poste pradžios šis politikas pabrėžė Afganistano klausimo opumą tiek JAV, tiek tarptautinei bendruomenei plačiąja prasme ir būtinybę jį kuo greičiau spręsti visomis (taigi – ir karinėmis) priemonėmis. Todėl naująją B. Obamos strategiją galima laikyti dar vienu drąsiu politiko užmoju kuo greičiau baigti jau aštuntus metus trunkantį ir nepigiai JAV kainuojantį (tiek piniginiu, tiek žmonių gyvybių požiūriu) karą Afganistane.

Vis dėlto, remiantis BBC naujienų portale www.news.bbc.co.uk gruodžio pirmoje pusėje pasirodžiusiais pranešimais, toks JAV prezidento užmojis gali būti ne laiku ir gerokai per drąsus. Tad kyla klausimas, ar gruodžio 1 d. paskelbta naujoji B. Obamos strategija gali būti efektyvi, o ja remiantis duotas neformalus pažadas 2011 m. liepos mėnesį pradėti JAV kariuomenės išvedimą iš Afganistano gali tapti realybe? Siekiant atsakyti į šiuos klausimus reikia įvertinti kelias svarbias aplinkybes.

Pirmiausia būtina pabrėžti, kad viena didžiausių kliūčių naujosios strategijos sėkmingam įgyvendinimui gali tapti vis dar stringančios reformos pačiame Afganistane. Būtina naujojo B. Obamos plano sėkmės sąlyga, pasak naujienų portalo www.alternet.org, yra kryptingos vidaus reformos šioje valstybėje, o jos bent jau kol kas yra linkusios strigti. Afganistano centrinė valdžia tebėra silpna, nepajėgi nei pažaboti korupciją, narkotikų prekybą, nei skatinti ekonomikos augimą ir imtis kitų būtinų priemonių, kad ši valstybė galėtų funkcionuoti be tiesioginio tarptautinės bendruomenės įsikišimo. Jei B. Obamai ir toliau nepavyks išjudinti šių vidinių procesų, remiantis šaltiniu, gruodį paskelbtas planas gali tapti nebent katalizatoriumi agresijos proveržiams ir neramumams, pareikalausiantiems dar ryžtingesnių JAV ir tarptautinės bendruomenės priemonių, būtinų trapiai taikai jau kurį laiką „kaistančiame“ Afganistane palaikyti.

Taip pat realia kliūtimi JAV prezidentui tesėti gruodžio 1 d. Vest Pointe duotus pažadus gali tapti ir iki šiol taikyta neefektyvi vietinių Afganistano karinių pajėgų bei policijos pareigūnų rengimo sistema. Pasak dienraščio „The New York Times“, kad iki 2011 m. pradžios būtų sukurtos Afganistano ginkluotosios pajėgos, galinčios savarankiškai palaikyti tvarką šioje valstybėje (taigi – kad būtų sukurta prielaida pradėti JAV karių išvedimo procesą), turi būti iš esmės peržiūrėta afganistaniečių atrankos į vietos jėgos struktūras principai, kovinio rengimo programos bei metodai, sukurta ir įdiegta praktiškai veikianti Afganistano kariuomenės bei policijos sąveikos su tarptautinėmis pajėgomis sistema ir kt. Tai tęstinės reformos, kurių efektyvumas ženklia dalimi turėtų priklausyti ir nuo Afganistano centrinės valdžios politinės valios bei ryžto jas paremti įgyvendinant būtinas valstybės vidaus reformas. Todėl, įvertinant iki šiol vis tebestringantį vidaus reformų procesą Afganistane, kyla pagrįstų dvejonių ir dėl JAV kariuomenės vadovybės Afganistane galimybių, pasak dienraščio, „per pusantrų metų padaryti tai, ko jai nepavyko nuveikti per aštuonerius“.

Kita vertus, kliūtimi naujajai JAV prezidento strategijai Afganistane gali tapti ir tikėtini vis dažnesni talibų ir „Al Qaeda“ kovotojų išpuoliai. Šių kovotojų ketinimą aktyviai priešintis griežtesnes kovos su ekstremizmu Afganistane priemones numatančiam naujajam B. Obamos planui rodo Talibano atstovo Qari Yousufo Ahamdi pareiškimas. Telefonu naujienų agentūrai CNN komentuodamas gruodžio 1 d. JAV vadovo paskelbtą sprendimą ženkliai padidinti karių skaičių Afganistane, Talibano atstovas pareiškė, kad JAV viltis kontroliuoti šią šalį karinėmis priemonėmis netaps realybe. Į Afganistaną siunčiami papildomi JAV kariai, jo teigimu, tik išprovokuos dar stipresnį pasipriešinimą ir kovą. Ekstremistams ėmus dar labiau kaitinti atmosferą šalyje, į palyginti siaurus laiko rėmus įsprausta naujoji Afganistano strategija gali tapti sunkiai įgyvendinama.

Žvelgiant plačiau, negalima pamiršti ir akivaizdaus JAV sąjungininkų abejingumo naujiesiems JAV prezidento užmojams Afganistane. Pasaulinės ekonominės krizės krečiamos NATO narės (kartu su Aljansui nepriklausančiomis partnerėmis), raginamos NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno, tik šiaip ne taip surinko apie 10 tūkst. JAV prezidento prašytų papildomų karių misijai Afganistane. Taip pat nederėtų pamiršti, kad Nyderlandai ir Kanada, kurių kariai dislokuoti karštojoje pietinėje Afganistano dalyje, bent jau kol kas neatsisakė planų 2010 ir 2011 metais išvesti atitinkamai 2,1 tūkst. ir 2,8 tūkst. savo karių. Šie argumentai leidžia teigti, kad JAV artimiausiu metu vargu ar pavyks remiantis naująja strategija bent kiek didesnę dalį atsakomybės už Afganistano klausimo sprendimą perkelti ant sąjungininkų pečių. Pradėtą šoko terapiją Afganistanui B. Obama ir toliau greičiausiai bus priverstas remti daugiausia vidiniais JAV politiniais, ekonominiais ir kariniais resursais, lygia greta susidurdamas ir su naujais iššūkiais namuose.

Augant JAV karių aukų skaičiui ir didėjant šios valstybės išlaidoms Afganistane, karas, kurį B. Obama kitados pavadino „karu iš reikalo", kelia ne tik vis didesnį šalies visuomenės pasipiktinimą, bet ir nepasitenkinimą valdančiojoje Demokratų partijoje. Pavyzdžiui, remiantis įvairiais žiniasklaidos pranešimais, vis daugiau JAV prezidento bendraminčių demokratų yra linkę manyti, kad JAV turėtų daugiau lėšų skirti šalies vidaus reikmėms ir reformoms, o ne karui Afganistane. Naujienų agentūros „Reuters" išplatintame pranešime teigiama, kad gruodžio 19 d. demokratų dominuojamo JAV Kongreso patvirtintame karinių išlaidų biudžete 2010 m. JAV veiksmams Irake ir Afganistane nutarta skirti apie 128 mlrd. dolerių. Šios lėšos, pasak agentūros žurnalisto Andy Sullivano, yra skirtos šiuo metu JAV įgyvendinamiems planams. Naujajai JAV prezidento strategijai Afganistane jų, anot autoriaus, greičiausiai nepakaks. Taigi, pasak buvusio CŽV analitiko Bruce‘o Riedelo, karas Afganistane po truputį tampa „ne tautos, o Baracko Obamos karu“. JAV pilietinės visuomenės paramos netekimas ilgainiui gali virsti „itin didele kliūtimi naujosios strategijos įgyvendinimo kelyje“.

Galiausiai, kalbant apie gruodžio 1 d. paskelbtos B. Obamos strategijos perspektyvas, negalima pamiršti ir keleto „jeigu“, galinčių turėti reikšmingos įtakos tolesnei naujojo Afganistano plano sėkmei. Gruodžio 6 d. per interviu televizijos kanalui NBC JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė, kad 2011 m. liepą gali būti pradėtas kariuomenės išvedimas iš Afganistano, jeigu vietinės saugumo pajėgos bus pasirengusios perimti JAV karių funkcijas. Gruodžio 13 d. B. Obama, duodamas interviu žiniasklaidai, pareiškė, kad naujoji Afganistano strategija gali būti keičiama, jeigu iki 2010 m. pabaigos taps aišku, jog ji yra neefektyvi.

Šie argumentai leidžia teigti, kad naująjį Afganistano planą gali ištikti dar šių metų kovo 27 d. JAV vadovo paskelbtos kovos su Talibano kovotojais ir „Al Qaeda“ Afganistane ir Pakistane strategijos (naująjį Afganistano planą būtų galima laikyti jos logine tąsa) likimas. Gruodžio 1 d. paskelbtai B. Obamos strategijai nepasiteisinus, greičiausiai būtų peržiūrimas jos turinys ir gali būti pasirinktos dar griežtesnės kovos su ekstremizmu Afganistane priemonės (tai labai tikėtina žinant anksčiau minėtas priežastis). Esant būtinybei, taip pat gali būti atidėta ir JAV karių išvedimo iš Afganistano pradžia bei kt.

Dėl tokio gausaus tikėtinų kliūčių rinkinio naująją B. Obamos strategiją Afganistane galima vertinti kaip drąsų užmojį, kurio sėkmės garantijų kol kas praktiškai nėra. Į itin siaurus laiko rėmus įsprausto naujojo plano efektyvus įgyvendinimas galimas nebent ceteris paribus. Vis dėlto, kaip minėta, tokio palankaus konteksto jo įgyvendintojams vargu ar derėtų tikėtis. Tad realu, kad siekdamas savo (geo)politinių ambicijų Afganistane JAV vadovas turės dar ne kartą peržiūrėti savo poziciją Afganistano klausimu ir keisti gruodžio 1 d. Vest Pointo karo akademijos kursantų akivaizdoje duotus pažadus.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Geopolitika

Autoriai: Aivaras Bagdonas

Komentarai (22)