Ar Marso dirva tinka gyvybei? (4)
Po to, kai praėjusį savaitgalį NASA pranešė, kad Marso automatinis zondas „Phoenix“ atrado vandens Marso šiauriniame ašigalyje, internete pasklido gandai apie „Phoenix“ mokslininkų neva padarytus kitus sensacingus atradimus, kurie buvo nuslėpti nuo visuomenės. Rugpjūčio 5 d. NASA surengtoje spaudos konferencijoje šie gandai buvo paneigti ir kalbėta apie naujausius Marso dirvos pavyzdžių tyrimus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak „Phoenix“ projekto mokslinio vadovo Piterio Smito (Peter Smith), paprastai mokslininkai nekalba apie dar nebaigtus tyrimus, tačiau šiuo atveju buvo nuspręsta padaryti išimtį, atsižvelgiant į didžiulį visuomenės susidomėjimą „Phoenix“ tyrimų rezultatais ir pasklidusius gandus, kad „Phoenix“ grupė slepia svarbiausią atradimą, susijusį su gyvybės egzistavimu Marse.
Dieną prieš tai „Phoenix“ grupė pranešė, kad paimtuose dviejuose Marso dirvos pavyzdžiuose, tyrinėtuose vienu iš „Phoenix“ instrumentų, buvo atrasta perchloratų, kurie, pasak pranešimo autorių, yra stiprūs oksidatoriai ir gali trukdyti bet kokios gyvybės atsiradimui ir vystymuisi. Perchloratas yra medžiaga, susidedanti iš chloro atomo, kurį supa keturi deguonies atomai. Ši medžiaga aptinkama Žemėje natūraliomis sąlygomis, ji taip pat naudojama, kaip raketinio kuro sudedamoji dalis.
Antradienio spaudos konferencijoje jau buvo kalbama, kad perchloratai nėra kliūtis gyvybės atsiradimui Marse. „Perchloratų atradimas nėra nei gerai nei blogai gyvybei, bet verčia mus peržiūrėti mūsų supratimą apie gyvybę Marse“, - sakė Maiklas Hechtas (Michael Hecht), vadovaujantis mokslininkų grupei, dirbančiai su perchloratus aptikusiu „Phoenix“ prietaisu MECA (angl. Microscopy, Electrochemistry and Conductivity Analyzer). Čilėje esančioje ypač sausoje Atakamos dykumoje, kuri dažnai laikoma Marso paviršiaus analogu, taip pat aptinkama perchloratų, kurie visiškai neardo organinių medžiagų. Kai kurie Žemės mikroorganizmai netgi gauna energiją iš procesų, susijusių su perchloratais, o kai kurie augalai šias medžiagas kaupia. Kaip sakė kitas „Phoenix“ projekto mokslininkas Viljamas Boyntonas (William Boynton) iš Arizonos universiteto „Iš tikro perchloratai yra potencialus energijos šaltinis“.
Prieš pranešant apie perchloratų atradimą, buvo laukiama, ką parodys kitas „Phoenix“ prietaisas TEGA (angl. Thermal and Evolved-Gas Analyzer), kuris tiria dirvos pavyzdžius juos kaitindamas ir analizuodamas išsiskiriančias dujas. Deja, paskutiniame tirtame mėginyje, paimtame beveik iš tos pačios vietos, chloro dujų nerasta. „Jei mes būtume aptikę chlorą, perchloratų atradimas būtų visiškai aiškus, tačiau galbūt mes analizavome perchlorato druską, kuri kaitinant neišskiria chloro“, - sakė Boyntonas. „Kaip ten bebūtų, TEGA duomenys neprieštarauja MECA atradimui“, - tęsė jis. TEGA grupė kol kas tęsia tyrimus, bandydama nustatyti Marso dirvos sudėtį ir koncentraciją.
Kol kas neatmetama galimybė, kad perchloratai Marso paviršiuje atsirado kaip užteršimo pasekmė, nes nusileidimo metu „Phoenix“ buvo įjungęs raketinius variklius, tačiau pasak P. Smito, tokia galimybė mažai tikėtina.
Iliustracijoje: tranšėja Marso paviršiuje, iš kurios buvo imami dirvos mėginiai MECA analizei. (NASA/JPL nuotr.)