Antarktidoje surastas aktyvus poledinis ugnikalnis – naujos mintys dėl spartaus ledynų tirpimo  (1)

Mažėjant Antarktidos ledo sluoksniui šis pietinis žemynas susilaukia vis didesnio mokslininkų ir tyrinėtojų dėmesio. Sumažėjęs ledo storis jautriai aparatūrai leidžia „pažvelgti“ ten, kur iki šiol mokslas nebuvo įkišęs savo nosies. Tad nekeista, jog daugėja naujų pranešimų apie Antarktidos gelmių paslaptis. Štai dabar mokslininkai aptiko naują ugnikalnį, kuris po truputi „bruzdena“ ir kaina amžino įšalo žemę iš apačios.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Atradimą padarė Hugh Corr ir David Vaughan iš britų tyrimų agentūros, skirtos Antarktidos tyrimams (British Antarctic Survey — BAS). Naujas ugnikalnis aptiktas prie Pine Island Bay įlankos po Vakarų Antarktidos ledo sluoksniu (West Antarctic Ice Sheet). Mokslininkai įtaria, jog jis gali prisidėti prie labai spartaus Pine Island Bay įlankos ledo šleifo tirpimo. Piečiausias aktyvus Žemės paviršiuje esantis ugnikalnis yra Rosso saloje (Ross Island). Be jo, Antarktidos žemyne (tai pakankamai ramus techtoniniu požiūriu žemynas) yra keletas aktyvių ir pasyvių ugnikalnių. Tad šia prasme atradimas nėra unikalus – ugnikalniai Antarktidoje aptikti senokai, tačiau pasirodo, jog ne visi. Naujasis ugnikalnis atrastas analizuojant duomenis, gautus zonduojant ledo sluoksnį iš oro. Įdomi detalė – nuotraukos buvo darytos dar prieš 3 metus, tačiau atradimas padarytas tik dabar. Prietaisų signalai neabejotinai rodo po ledu esantį lavos sluoksnį, kuris savu ruožtu „kalba“ apie santykinai neseną šios vietos vulkaninį aktyvumą. Gauti duomenys ir modeliavimas padėjo nustatyti, jog ugnikalnis, esantis Hadsono kalnuose (Hudson Mountains) (74.6 laipsniai pietų platumos ir 97 laipsniai vakarų ilgumos), išsiveržė apytiksliai 207 metai prieš mūsų erą (laikotarpis nustatytas su 240 metų paklaida). Šios gamtinės stichijos metu lede buvo prakiurdyta gana didelė skylė, pro kurią išsiveržė karšta lava ir paplito apylinkėse užimdama 23 tūkstančius kvadratinių kilometrų.

„Mes įsitikinę, jog šis išsiveržimas buvo pats didžiausias šiame kontinente per pastaruosius 10 tūkstančių metų“, - kalbama BAS spaudos pranešime.

Mokslininkai mano, jog dabartinis ugnikalnio aktyvumas yra vienas iš faktorių, skatinančių greitą ledyno tirpimą.

Šis atradimas paskatino mokslininkus susimąstyti apie kitų požeminių ugnikalnių įtaką atšilimui – galbūt geoterminė energija šildo povandenines Pietų ašigalio sroves ir taip skatinamas bendras ledynų tirpimas. Tačiau įrodyti tokių ugnikalnių egzistavimą ne taip paprasta – dalis jų pėdsakų iškeliavo kartu su atskilusiais aisbergais ir pranyko jūros gelmėse. Bet kokiu atveju, šis atradimas dar kartą įrodo, jog klimato kaita yra kompleksinis procesas ir kokios dedamosios yra lemiamos, o kokios pagalbinės – pasakyti dar labai sudėtinga.

Plačiau galite paskaityti žurnale Nature Geoscience mokslininkų publikuotame straipsnyje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)