Kai kurių vakcinų sudėtyje turi būti ne tik bakterijų ar virusų komponentų, į kuriuos nukreipta apsauginė imuninės sistemos reakcija, bet ir ingredientų, kurie skatina šį atsaką. Dauguma antibakterinių ar antivirusinių vakcinų komponentai turi sugebėjimą iššaukti imuninį atsaką be priedų.

Tačiau yra vakcinų, į kurias imuninė sistema nereaguoja, jeigu jų sudėtyje nėra skatinamojo komponento, vadinamo adjuvantu. Pridėjus adjuvantą vakcina tampa daug efektyvesnė ir stipriau stimuliuoja imuninę sistemą.

Šiuo metu JAV vakcinų gamybai leidžiami naudoti tik vienos rūšies – aliuminio hidroksido/fosfato formų adjuvantai, sutrumpintai vadinami „alum“. Nors šios rūšies adjuvantai naudojami jau ištisus dešimtmečius, niekas nežinojo kaip jie veikia.

Žurnale Nature, Jeilio komanda, vadovaujama gydytojo, mokslų daktaro Richardo Flavell ir gydytojos, mokslų daktarės Stephanie Eisenbarth ištyrė, kokį imuninės sistemos ir jos ląstelių receptorių kelią stimuliuoja adjuvantai. Daugybė bakterinių junginių veikia kaip adjuvantai, stimuliuodami imuninės sistemos ląstelių „Toll“ receptorius. Šie receptoriai atpažįsta įsibrovėlius ir įspėja organizmą apie ligas sukeliančių patogenų pasirodymą. Kita vertus, „alum“ adjuvantai „Toll“ receptorių neaktyvuoja.

Mokslininkai išaiškino, kad šios rūšies adjuvantai stimuliuoja baltymų komplektus, glūdinčius tam tikrose ląstelėse ir vadinamus „inflamasomomis“. Šie komplektai reaguoja į infekcijų ir pažeidimų metu sukeliamą stresą ir išskiria citokinus – baltymus, perduodančius signalus tarp imuninės sistemos ląstelių. „Inflamasomos“ yra įgimto imuniteto dalis (kita dalis yra įgyta), kuri veikia tu pačiu metu, bet ne išvien su „Toll“ receptoriais, kurie irgi yra įgimto imuniteto dalis. Tokią išvadą daktarė Stephanie Eisenbarth ir jos bendradarbiai padarė, atlikdami bandymus su genetiškai modifikuotomis pelėmis, kurios neturėjo įvairių baltyminių komplektų - „inflamasomomų“ su jose esančiu baltymu Nalp3.

Mokslininkai įrodė, kad tie gyvūnai, kurie neturėjo Nalp3 baltyminių komplektų, nesugebėjo reaguoti į adjuvantą, o pelės, turinčios reikiamus komplektus, į adjuvantą reagavo susidarant normaliam imuniniam atsakui.

Gauti rezultatai pirmą kartą paaiškino, kaip veikia vakcinų adjuvantai.

Pasak straipsnio autorių dar liko neatsakytų klausimų. Neaišku, kaip šis aktyvacijos kelias susijęs su vakcinų sukeliamu ilgai trunkančiu ir labai specifišku imuniniu atsaku. Tikimasi, kad nauji duomenys apie molekules, sąveikaujančias su adjuvantais ir aktyvuojančias įgimtą imunitetą, padės išspręsti problemas, susijusias su adjuvantais ir palengvins naujų adjuvantų kūrimą.

Komentarai (0)