Alergija ir astma priklauso nuo mūsų bakterinės floros? (0)

2008-01-20

Kodėl estai daug mažiau serga alergijomis ir astma nei švedai? Galbūt todėl kad Estijos kūdikių žarnyno floroje yra daugiau skirtingų bakterijų nei mažųjų švedų? Tokia yra švedų mokslininko, tyrinėjančio šią sritį jau 11 metų, nuomonė.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kaip paaiškinti neįtikėtiną astmos ir alergijų progresavimą visose išsivysčiusiose šalyse? Pavyzdžiui, Prancūzijoje per pastaruosius dvidešimt metų astmos (kuri labai dažnai yra alerginės prigimties) susirgimų padaugėjo 40%, o nuo jos per metus vidutiniškai miršta 2000 žmonių. Pasaulyje ši liga palietė nuo 200 iki 300 milijonų žmonių. Tokius rezultatus, regis, lemia išsivysčiusių šalių gyvenimo būdas, kadangi jos yra labiau paliestos šių ligų nei kad kitos. Priežasčių išskiriama labai daug, be to manoma, kad dažnai tai įtakoja ne vienas kažkoks atskiras faktorius. Vis dėlto, šias priežastis galima sugrupuoti į dvi grupes: 1) labiau alergiška aplinka; 2) mažiau atsparūs individai. Išorinė tarša yra neabejotina priežastis. Tačiau vis dėlto labiau atsilikusių šalių miestai taip pat yra labai užteršti, tačiau jie pasižymi daug mažesnių alerginių susirgimų skaičiumi. Visi žinome, jog vis daugėja alerginių medžiagų darbe, namuose bei maiste. Labai svarbią įtaka daro ir geriamas vanduo. Be to, atsižvelgiant į cheminius produktus, esančius šampūnuose, insekticiduose, valymo priemonėse, suprantame kad gyvename gana skirtingomis aplinkos sąlygomis nei mūsų protėviai. Tačiau ar dėl to esame mažiau atsparūs? Yra paplitusi hipotezė, kad žindymas yra vienas iš pagrindinių alergiją įtakojančių faktorių, bet šie tyrimai atskleidžia ir kitą aspektą. Bendrai paėmus, higienos šalininkai siūlo mums gyventi per daug švarioje aplinkoje. Dėl to mūsų imuninė sistema po kurio laiko nebesugeba kovoti prieš alergenus ir leidžiasi į Don Kichotiškus mūšius prieš nepavojingas medžiagas, tokias kaip žiedadulkės ar riešutai. O pasirodo palanki mums yra natūrali kaimo aplinka: kaimo vaikas dažnai turi mažiau alergijų nei miesto. Be to, priešingai nei dabar patariama vaikus turintiems tėvams, laikyti namuose kokį nors augintinį yra pravartu, kadangi taip sustiprinamas ateityje vaiko atsparumas alergijomis.

Mes esame tokie, kokios yra mūsų bakterijos

Švedų mokslininkas Bengt Björkstén iš Kalolinska instituto šiuos klausimus jau studijuoja daugiau nei dešimtmetį. Jo šalyje per paskutinius dvidešimt metų astmos ir egzemos susirgimų padvigubėjo. Šis mokslininkas nori įrodyti vieną iš labiausiai tokio reiškinio galimų faktorių: žarnyno bakterijų floros įtaką. Ankstesniais savo tyrimais Björkstén jau įrodė, jog augant mažam vaikui šios gyvybės įvairovė teigiamai paveikė jo imuninę sistemą. Tik gimus kūdikiui, bakterinė flora pradeda vystytis, taigi pati pirminė maitinimo aplinka įtakoja jo žarnyno bakterijų ekologiją.

Norėdamas dar geriau išsiaiškinti šiuos procesus, mokslininkas per 11 metų surinko kūdikių ekskrementus (išmatas). Jo tikslas - genų analizės technikos pagalba išanalizuoti jų bioįvairovę. Tyrimą jis atliko ne tik savo šalyje, bet ir Estijoje. Kodėl Estijoje? Todėl kad tai viena iš šalių, kuri prie vakarietiško gyvenimo būdo perėjo po Sovietų Sąjungos žlugimo. Björkstén prieš tai jau buvo vykdęs šios šalies tyrimus, palyginančius situaciją prieš ir po nepriklausomybės gavimo. Pasak jo, estai dabar gyvena panašiai kaip ir švedai. Taigi, jis nori pradėti maisto bakterijų populiacijos palyginamąją studiją

Programa nėra maža, o mokslininkas ne vienintelis besileidžiantis į šį nuotykį. Dabar medicinoje bakterijų populiacijos laikomos vienos iš svarbiausių sričių. Bet darbas didžiulis – žmogaus kūne bakterijų yra dešimt kartų daugiau nei savų ląstelių! Ši gausi ekosistema tiesiogiai veikia mūsų sveikatą nes jos mums padeda virškinti ir trukdo įsiveržti sukeliančioms ligą bakterijoms. Trumpiau tariant, jos sudaro mūsų pačių dalį. Galima sakyti kad žmogus yra organizmas, sudarytas iš ląstelių ir bakterijų...

Atsekę žmogaus genus, mokslininkai dabar nori imtis bakterijų tyrimo. Pastarųjų genų visuma vadinama mikrobioma, ir ji, dėka populiarių metagenominių metodų, gali būti tiriama bendrai (o ne po vieną bakteriją). “Mes esame žmogaus mikrobiomos supratimo revoliucijos aušroje” – entuziastingai teigia Bengt Björkstén. “Raktas, padėsiantis išsiaiškinti alergines ligas yra daugiau žarnyne, nei aplinkoje”. Kai bus labiau pažįstama žmogaus kūno bakterinė ekologija galbūt atsivers ir nauji terapijos keliai,. Bet nepaisant to, ar pasitvirtins ši hipotezė ar ne, kaži ar daug kas norės sugrįžti prie senovinių higienos sąlygų – pabrėžia Bengt Björkstén.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Informacijos nuoroda

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)

Komentarai (0)