Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas gegužės mėnesį sudarė komisiją ginti valstybę nuo istorijos "falsifikavimo", prieš tai griežtai pasmerkęs mėginimus perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, nes esą kyla mėginimų „falsifikuoti istoriją pažeidžiant Rusijos interesus". Tai pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Kokių priemonių imsis komisija - neaišku

Komisija "rinks ir analizuos informaciją, susijusią su istorijos faktų ir įvykiu falsifikavimu", kuriuo siekiama pakenkti Rusijos tarptautiniam prestižui, nurodė spaudos tarnyba.

Kol kas nežinoma, ar komisija užsiims moksline polemika, taip pat ar gaus įgaliojimus taikyti priverstinio pobūdžio priemones tiems, kuriuos laikys klastotojais.

Taip pat neaišku, ar apsiribos naujoji institucija savo veikloje Antrojo pasaulinio karo istorija, ar imsis nenaudingų Rusijai ir kitų įvykių traktavimo.

Komisijos pirmininku patvirtintas Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Naryškinas - pagal išsilavinimą - inžinierius-radijo mechanikas ir, kai kuriais duomenimis, buvęs užsienio žvalgybos darbuotojas.

Į naujos institucijos sudėtį įeina 28 žmonės - "prezidento administracijos, URM, Federalinės saugumo tarnybos, Užsienio žvalgybos tarnybos, Saugumo tarybos, Regionų plėtros ministerijos, Teisingumo ir Kultūros ministerijų, Visuomenės rūmų, Valstybės Dūmos, Rusijos federalinės archyvų agentūros, Rusijos federalinės mokslo agentūros atstovai".

Mokslininkai istorikai oficialiame pranešime neminimi.

Piktinamasi kitų šalių interpretacijomis

Pastaraisiais metais Ukrainoje ir Baltijos šalyse vykstantys karo laikų antisovietinio pasipriešinimo judėjimų dalyvių pagerbimo renginiai supykdė Kremlių, kuris teigia, kad pasipriešinimo dalyviai bendradarbiavo su nacistine Vokietija.

Vakarų šalių istorikai taip pat suerzino Rusiją savo pareiškimais, kad karo laikų diktatoriaus Josifo Stalino klaidos ir jo aukščiausių pareigūnų brutalūs valymai komplikavo sovietų pergalę.

Oficialioji Maskva ir didelė dalis Rusijos visuomenės jau seniai reiškia itin didelį susierzinimą dėl to, kad Rytų Europos ir Baltijos šalyse pokarinė sovietinė valstybė laikoma okupacija ir komunizmas prilyginamas nacizmui.

Straipsnyje, išspausdintame "Ježenedelnyj žurnal" Pergalės dienos išvakarėse, nepriklausomas apžvalgininkas Aleksandras Golcas, neneigdamas būtinybės kovoti su mėginimais reabilituoti nacizmą, pareiškė nuomonę, kad ši sąvoka Rusijoje traktuojama "švelniai tariant, ją ganėtinai išplečiant", jai pritaikant bet kurią SSRS karinio ir pokario politikos kritiką".

A.Golco nuomone, "iš kiekvienos įstatymo nuostatos lenda neslepiamas noras užrėkti ant buvusių broliškų respublikų".

Estijos deputatas Marko Mittelsonas pareiškė, kad Estijoje nacizmas nereabilituojamas, taip pat vertinant Molotovo ir Ribbentropo pakto padarinius nemėginama jo reabilituoti.

Jo kolega Latvijoje Borisas Cilevičius taip pat nesutiko su tuo, kad "viskas, kas prieš Rusiją, ir yra susiję su Antruoju pasauliniu karu, vadinama nacizmo reabilitavimu"

Jis abejojo, ar galės Maskva nubausti Latviją ekonominėmis priemonėmis, nes "žmonės, vadovaujantys privačioms bendrovėms, tarp jų tranzito, pirmiausia atsižvelgia į savo asmeninius interesus".

Sovietinei istorijos versijai nepritaria ir dalis rusų

Drauge, kalbėdamas apskritojo stalo posėdyje Valstybės Dūmoje balandžio 21 dieną Konstantinas Zatulinas pripažino, kad pačioje Rusijoje yra "jaunimo organizacijų, skustagalvių, kurie, norėdami skandalingai išsiskirti, protestuodami ar dar kokiais nors sumetimais naudoja fašistų simboliką, o kai kurie iš jų net skaitinėja atitinkamos pakraipos literatūrą".

Žinoma, kad Rusijos ekstremistai ne tik "skaitinėja literatūrą", bet ir vykdo išpuolius prieš ne slaviškos išvaizdos žmones, o A.Hitlerio gimimo dienai balandžio 20-ąją Maskvos ir Sankt Peterburgo milicija rengiasi kaip "karštajai datai".

Apklausos, kurią Pergalės dienos išvakarėse surengė Rusijos viešosios nuomonės tyrimo centras, duomenimis, 60 proc. Rusijos gyventojų remia siūlymą įvesti baudžiamąją atsakomybę už SSRS pergalės Didžiajame Tėvynės kare neigimą, o 26 proc. nepritaria šiam siūlymui.

77 proc. apklaustųjų mano, kad sovietinė armija išvadavo Rytų Europos šalis ir davė joms galimybę gyventi ir tęsti savo raidą, ir 11 proc. - kad SSRS pasodino ten prokomunistinius režimus, faktiškai atimdama šių šalių nepriklausomybę.

Atmetančiųjų sovietinę istorijos versiją daugiau yra tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojų, 18-20 metų amžiaus ir gerai išsilavinusių respondentų, bet ir tarp šių kategorijų jų yra mažuma.

Dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios apkaltinta Lenkija

Rusijos gynybos ministerija kiek netikėtai įsijungė į prezidento Dmitrijaus Medvedevo inicijuotą kovą su „istorijos klastojimu“ ir šią savaitę pareiškė, kad dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios kalta yra ne nacistinė Vokietija ar Sovietų Sąjunga, o Lenkija.

Rusai argumentuoja, kad Lenkija atsisakė įvykdyti „pagrįstus“ Adolfo Hitlerio reikalavimu atiduoti naciams dalį savo teritorijos. Būtent dėl šio atsisakymo lenkai esą ir susilaukė vokiečių karinės agresijos.

Rusijos gynybos ministerijos puslapyje išspausdintame dokumente pulkininkas Sergejus Kovaliovas teigia, kad vokiečiai tenorėjo iš lenkų gauti laisvąjį Gdansko miestą ir nutiesti kelią bei geležinkelį, kuris sujungtų pagrindinę Vokietijos dalį su Rytprūsiais. Teigiama, kad nacistinė Vokietija 1938 metų spalio 24 dieną pasiūlė Lenkijai sureguliuoti konfliktą. Tačiau, kaip rašo S. Kovaliovas, Lenkija, siekdama gauti „didžios valstybės statusą“, atsisakė tenkinti nacių reikalavimus, o tokią „nepagrįstomis iliuzijomis paremtą“ lenkų politiką dar parėmė Vakarų valstybės.

Internetinė svetainė „Newsru.com“ pažymi, kad, dėstydamas tokias mintis, pulkininkas iš esmės atkartoja nacistinės Vokietijos skleistą propagandą.

Dokumente S. Kovaliovas aiškina, kad Josifui Stalinui neliko nieko kito kaip tik sudaryti paktą su A. Hitleriu tam, kad būtų bent kuriam laikui atitolintas karas su Trečiuoju Reichu. Autorius aiškina, kad iki Molotovo-Ribbentropo pakto sudarymo Sovietų Sąjunga mėgino Rytų Europoje sukurti kolektyvinę saugumo sistemą, tačiau to padaryti iki karo pradžios esą nesuspėjo.

Komentarai (43)