S.Hawkingas: kelionės laiku į ateitį yra įmanomos

Argi jis toks vienas? Nėra jokių kitų mokslininkų, kurie galėtų patvirtinti/paneigti jo šitą iš piršto laužtą teoriją? Gal dabar XIV a., kad jis taip bijojo?

Fotonas idomus daiktas, jis pasiekia šviesos greitį, todėl, kad neturi rimties masės, tai yra egzistuoja tol kol juda. Jo masė apskaiciuojama pagal m=hf/c^2 , berods. Cia h planko konstanta, f sviesos bangu daznis, c sviesos greitis.

Ne nu, is daugumos "ekspertu" tariamai suprantančių reliatyvumo teoriją išeina, kad keliaujant erdvėlaivyje, kuris skris šviesos greičiu, žmonės taps nemirtingais, nebevyks jokie senėjimo procesai ir panašiai, nes pasiekus šviesos greitį laikas visiškai sustos. bet juk taip atrodys tik žmonėms sėdintiems žemėje, o erdvėlaivyje laikas kaip ėjo taip ir eis, kadangi atskaitos tašku paėmus patį erdvėlaivį ir esant pastoviam jo greičiui, jis niekur nejudės... Ir išvis galbūt mes ir dabar kažkurios galaktikos atžvilgiu tolstam nuo jos šviesos greičiu, kartu su visa savo saulės sistema, ir tos galaktikos gyventojam atrodo, kad mes gyvenam amžinai, bet grįžus į žemę matome tai, kad čia laikas kaip ėjo taip ir eina.

Ne. Tu mąstai tradicinės (Niutono) fizikos dėsniais kalbėdamas apie reliatyviąją (Einšteino) fiziką. Pasidomėk dvynių paradoksu (Twin's paradox), nesiruošiu čia kopijuoti. Taip pat ir kopėčių paradoksas čia įsipaišo (iš dalies). Stiklas, reliatyvumo teorijos vienas iš postulatų yra: neįmanoma nustatyti, ar uždara inercinė sistema nejuda, ar juda tiesiai ir tolygiai (be pagreičio). Dėl fotono: kolkas mums žinomos tik keturios stabilios elementariosios (tam tikru lygmeniu) dalelės: elektronai, protonai, fotonai ir neutrinai (jų gyvavimo trukmė begalinė). Visos kitos dalelės po kiek laiko skyla. Taip pat fotonas neturi tik rimties masės (nes jis neturi rimties būsenos), bet judėdamas turi masę. Formulė jau parašė enternald. P.S.: galiu pasakyti, kad niekad neperprasit reliatyvumo teorijos, jei visu pirma nesuprasit, kad laikas, masė ir ilgis NĖRA ABSOLIUTŪS dydžiai. Taip pat atliekant mintinius eksperimentus, kuriuose figuruoja šviesos (arba jam artimas) greitis, reiktų pamiršti viską, ką jūs žinot iš Niutono fizikos.

Reliatyviai įmanoma viršyt šviesos greitį n kartų. Pvz skrenda 2 ervėlaiviai priešingom kryptim artimu šviesos greičiui, tai vienam ervėlaiviui atrodys, kad kitas juda daug greičiau už šviesą, nes kadangi ervėlaivyje yra sulėtėjęs laikas, tai jam atroda, kad viskas aplinkui juda greičiau. Taigi skaiciuojant pagal Einšteino reliatyvumo teoriją, kad skaiciavimai būtų tikslūs, atskaitos tašku reikia imti ne judantį objektą, o tai kas ervės (kosmoso, vakuumo) atzviliu nejuda. Pvz garsas sklinda vandenyje, tai atkaitos tašku būtų vanduo. Reliatyvumas labai pasireiškia, kai kalbama apie mažas daleles, pvz LHC greitintuve arba į mūsų atmosfera atlekiančių dalelių greitis ant tiek artimas sviesos greičiui, kad jos greitis nuo sviesos skirias vos 20 skaičium po po kablelio, dėl to jų greitis majuojamas nebe greičio matavo vienetais, o kinetinės energijos kiekiu. Mano manymu, kad smulkiausios materijos sudedamosios dalys yra bangos, kitaip sakan, visa materija sudaryda is bangu. Tam tikri bangu deriniai sudaro atrodytu kietas daleles, tos kietos dalelės jau gali sudaryt protonus, neutronus, elektronus, kurie jau sudaro atomus, o atomai jau sudaro mum pazystamas medžiagas. Taip išeina, kad ir atrodytu neutronas stovi vietoj ir nejuda, is tikruju labai juda jo viduje. Pagal Einsteina, kuo labiau objektas juda ar juda jo viduje, tuo jis turi daugiau nenergijos, darosi masyvesnis. Taigi, jei materija susidara is bangu, tai savaime daros aišku kodėl ji negali viršyti šviesos greicio, nes materiją sudarančios bangos materijos viduje jau skrieja šviesos greičiu. Kad meterija nesubyretu bangos turi suktis viena apie kitą. Kuo materija skrieja greiciau, tuo bangos jos viduje apsisuka rečiau, taigi ir lėtėja laikas jos viduje.

, kad jos pasiektų tokius greičius. Dėl to mokslininkai visur vartoja elektronvoltus, kadangi tame kontekste greitis jiems nesvarbu - jis įdomus tik delfio skaitytojams kaip pikantiškas faktas. Kalbant apie protonus, nėra korektiška sakyti, kad kažkas mechaniškai "juda" jo viduje. Masė, sąryšių energija nėra visiškai tapati kinetinei. Ar įtempęs spyruoklę, pakėlęs sunkų daiktą kažką jų viduje įgreitini? Ne, tik suteiki potencinę energiją, kuri išsilaisvintų paleidus - krentant, traukiantis. Virstų kinetine. O Hawkingas anksčiau apie "keliones į ateitį" nešnekėjo, nes tai yra savaime suprantamas popsas. Žmogui, užimančiam rimtas pareigas, ne fasonas. Dabar jis pensininkas, leidžia sau atsipalaiduoti.

Aha, tokiu atveju dar vienas klausimas- jei fotonas juda šviesos greičių, tai yra maksimalus greitis, be to fotonas- tai tam tikro dažnio elektromagnetinės bangos, tai: Fotoną sudarančios bangos teoriškai juda didesniu greičiu nei šviesa? Kitaip tariant šviesos greitis + bangos ilgis? Ir kaip gali egzistuoti slėgis be rimties masės? P.S. man keisti tie žmonės, kurie piktinasi, kad kažkas kitas nežino tai, ką žino jie ir prašo paaiškinti... Aš taip pat kai kuriais dalykai turėčiau teoriškai būti pasipiktinęs, kad jie nežino tai, ką aš žinau... Adresatai manau supras apie kuriuos aš čia šneku...

Negalima žiūrėti į fotoną, kaip į dalelę ar kaip į bangą. Jis yra abu tuo pat metu. Šviesos slėgis egzistuoja dėl to, kad fotonas turi masę (arba, jeigu žiūrėsime į jį kaip į bangą, turi E ir B sandus, kurie veikia statmenai paviršiui, dėl to atsiranda Lorenco (???) jėga). Jis neturi RIMTIES masės, tiesiog dėl to, jog jis neturi rimties būsenos. P.S.: aš piktinuosi tai žmonėmis, kurie visiškai nieko nesuprasdami ateina čia ir aiškina kaip viskas yra. Jie neklausia, nesitikslina, o TEIGIA. P.P.S: nematau nieko blogo, kad Hawkingas populiarina mokslą. Aišku, jo autoritetas gal kiek ir smunka, bet juk ne jis pirmas ir tikrai ne paskutinis. Prisiminkit kad ir C. Segan'ą, jis irgi populiarino mokslą, bet vistiek išliko gerbiamas mokslininkas.

Aš asmeniškai nesu matęs geresnės populiariosios dokumentikos nei Sagan'o Cosmos. Žinoma, kai kurios pateiktos teorijos yra kiek pasenusios (visgi ~30 metų senumo), bet pats pateikimas tiesiog nuostabus. Net nemoku atpasakoti iš Sagon'o sklindančios meilės mokslui, bei tiesos ir taikos troškimo. Dabar nieko ypatingo nebepasakoma. Perpasakojami tie patys dalykai tik su daugiau specialiųjų efektų. Net gi pats Sagan'as vienam epizode pasakojo apie keliones laiku, beveik taip pat kaip dabar Hawking'as. Žinoma, mokslo populiarinimas yra velniškai sunkus dalykas. Nepykstu nei dėl daugybės specialiųjų efektų, nei dėl besikartojančių temų. Tiesiog iš Hawkingo tikėjausi daug daugiau, ypač po to kai mane taip sužavėjo Cosmos serija... Tikriausiai todėl, kad pats Sagan'as buvo bene pagrindinis kūrėjas. O dabar nematau jokio unikalumo, kurį Hawking'as tikrai turi ir galėtų atskleisti..

Supratau ir atsiprašau tų, kuriuos, galbūt, įžeidžiau Bet ištikrųjų, ir man pačiam, yra keisti žmonės, kurie kritikuoja kitus vien tik dėl to, kad nori parodyti savo žinias (paprastai nesusijusias su diskutuojama tema), nors jų teigiami dalykai nieko pasakyto iš esmės (o gal ir visiškai) nekeičia. P.S. Skaityti, samprotavimus šioje temoje, bent jau man, yra tikrai įdomu. 8)

kiek cia teoriju prisiskaiciau vienas ka nors pasako, kitas pataiso, ta kita dar kitas pataiso, tada dar ta kita pataiso jau pries tai aiskines, "ziuriu niekas cia nieko nesupranta, tuoj paaiskinsiu" po to pasirodo ir tas nieko nesupranta. Jau atrodo vienas tikrai zino, bet atsiranda dar protingesnis. Ar cia tik man vienam juokinga darosi?

Iš tikro, niekas nieko nežino. Viskas yra tik prielaidos, o fizika kalba tik apie savybes, kurios patvirtintos bandymų rezultatais. Tad visa kitą yra tik filosofija. Mes absoliučiai nieko nežinom apie tariamąsias daleles, kuriom aprašyta visa kvantinė mechanika. Pirmas žingsnis: turėtų būt žvilgsnis į elektrono vidų, po to į kitas fundamentaliąsias daleles, tarp jų ir fotoną, kai sužinosim, kas jis per brudas, tada gal ir sugebėsim keliaut jo greičiu.

trumpai: 6minutes laive ,tai praeitu 6.0001 metai, ,koks greitis butu nenumanau, daug zoles dabar kazkada mano dede minejo fraze panasia i sia, gal kas supras sakau..

masės, jis ją sukuria absorbuojamas, taip pat masyviam elektronui suteikia judesio kiekį. Taip gaunas, kad fotonas, pats neturėdamas masės, pajudina masyvias daleles. Jei paimsi jų daug - statistiškai gausi kažką panašaus į slėgį.

O kam keliauti?Kad Visatoj matosi praeitis,dabartis ir ateitis.

Kelintas nostradamas busi ? Nera jokiu erdvelaikiu, tiesiog tai susitarimo reikalas. Yra fizikos desniai. Kas bando isradinet amzinaji varikli, ar nusipelnes ar nenusipelnes, lieka spekuliantu ir ne daugiau.

Kitais zodziais persakei zodzio "atrodo" prasme, nors pries tai aiskinai, kad neteisingai taip manyti Siulau neziuret i Einsteino blevyzgas kaip i kazkokia dogma, t.y. absoliutu dalyka. Einsteino teorija irgi "reliatyvi" ta prasme, kad gerai panagrinejus, paaiskeja, kad Einsteinas nemokejo nei fizikos, nei matematikos, todel ir gavo tokias nesamones del kuriu kyla daug bereikalingo triuksmo. O S.Hawkingas - populistas. Kuo daugiau nesamoniu, tuo didesni autoriteta uzsidirbti galima tokiam "drumstam vandenyje". Realiu pasiekimu Hawkingas neturi ir netures, tad belieka skleisti populistines pasakas, ypac kai yra tiek daug zmoniu neismananciu ir nesuprantanciu reliatyvumo teorijos teiginiu.

Apie Hawkingo populizmą siūlyčiau pradėti šnekėti nuo Hawkingo radiacijos paneigimo. Ir apskritai, laukiam naujos teorijos, kuri paaiškintų, kodėl kolaideriai duoda tokius rezultatus, kurie numatyti, kodėl jie nesubyra. Arba pradėkim nuo elementarių dalykų: Casimiro efektas. Taikomas praktikoje. Surask gudresnį paaiškinimą, kaip toks efektas pasireikštų žemiau Schwarzschildo spindulio, kuomet suspaustume didelę masę į mažą tūrį (o jei matmenys, anot tavęs, subjektyvūs - tai gal pradėkime, kodėl nesuyra neutronai). Jei taip nepasitiki fizika, tai gal manai, kad ir visa elektronika - tik tavo pasiutusios vaizduotės padarinys? P.S. Dar pakartosiu, kad masė, atstumas, greitis - pastovūs dydžiai išreiškiami Planko konstantomis. Priklausomai nuo atskaitos sistemos, kinta tik tų konstantų santykiai

Tai pastovus ar priklausomi?????? "Ciapajevo skiacius" dar vadinamas "kintamoji pastovioji (konstanta)" . Tai ka parase tame P.S. yra "Ciapajevo skaiciaus" irezimas aukso raidemis Einsteino teorijos antkapyje Paaiskinsiu ant pirstu tai ka tu parasei: "... Priklausomai nuo atskaitos sistemos, kinta tik tų konstantų santykiai..." Turim konstanta - 4 ir konstanta - 2. Vienoje atskaitos sistemoje konstantu santykis 4/2=2 o kitoje konstantu santykis 4/2=3. Beje, visos gaunamos is santykiu konstantos yra kaip nekeista Planko konstantos ir jos kinta. Speju, kad fizikos ir matematikos kursus dar tik prades tave mokyti ateinanciais metais Nepasilik antriems metams

Dar vienas trolis, nuo delfio nužengęs. Kaip Snuki diskutuoji: vietoj to, kad pateiktum savo argumentus ar šaltinius, tiesiog kabinėjies prie kiekvieno žodelio, išgliaudai kiekvieną sakinį, išrankioji žodžius, sudedi juos į savo įškreiptą formulę ir pateiki, lyg visiškai "suėstum" pašnekovą (ir klysti taip manydamas). Teik savo versiją/as. http://en.wikipedia.org/wiki/Tests_of_g ... relativity