„Atlaikys 800 °C. Mokslininkai sukūrė sensaciją“ (Foto) ()
Stabilizuoja dvigubas tantalo atomų sluoksnis.
© Native_Copper_Macro_Digon3.jpg: “Jonathan Zander (Digon3)"derivative work: Materialscientist, CC BY-SA 2.5 |https://commons.wikimedia.org/wiki/File:NatCopper.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Amerikiečių mokslininkai sukūrė naują vario lydinį, kuris gali atlaikyti itin aukštą temperatūrą neprarasdamas stiprumo.
Tai buvo bendrų Arizonos valstijos universiteto, JAV armijos tyrimų laboratorijos, Lehigh'o universiteto ir Luizianos valstijos universiteto specialistų pastangų rezultatas, rašo „Interesting Engineering“.
Naujoji medžiaga gali išlaikyti savo savybes 800°C temperatūroje daugiau nei 10 000 valandų, todėl ji yra konkurencinga tarp šiuolaikinių superlydinių.
|
Lydiniai tradiciškai kuriami siekiant pagerinti stiprumą, atsparumą korozijai ir šilumos laidumą.
Tačiau dauguma jų turi apribojimų: nikelio pasižymi dideliu stiprumu, bet prastai praleidžia šilumą, o volframo lydiniai yra atsparūs aukštai temperatūrai, tačiau yra didelio tankio, todėl juos sunku apdoroti.
Naujas vario lydinys, kuriame yra tantalo ir ličio (Cu3-Ta-0,5Li), šių trūkumų neturi.
Medžiagos kūrimo metodas pagrįstas unikaliu Lehigh'o universitete sukurtu būdu. Cu3Li daleles savo struktūroje stabilizuoja dvigubas tantalo atomų sluoksnis, kuris neleidžia didėti grūdėtumui ir išsaugo nanostruktūrą net esant aukštai temperatūrai.
Šioms savybėms pasiekti mokslininkai panaudojo miltelinę metalurgiją ir kriogeninį šlifavimą, kuris užtikrino vienodą elementų pasiskirstymą.
Bandymai parodė, kad net po metų 800°C temperatūroje lydinys praktiškai nepraranda mechaninio stiprumo.
Jo takumo riba kambario temperatūroje yra 1120 MPa, o tai žymiai viršija esamų vario lydinių vertes. Be to, jis pasižymi mažesne valkšnumo deformacija, o tai ypač svarbu naudojant jį ekstremaliomis sąlygomis.
Pagrindinis naujos struktūros elementas buvo 0,5% ličio pridėjimas, kuris pakeitė struktūros morfologiją, suteikdamas jai stabilią kuboidinę formą.
Dėl to žymiai pagerėjo medžiagos mechaninės ir šiluminės savybės.
Pasak profesoriaus Kirano Solanki'o iš Arizonos valstijos universiteto, šis metodas leidžia pakeisti medžiagos „pirštų atspaudus“ esant aukštai temperatūrai, taip užtikrinant jos ilgaamžiškumą.
Ši plėtra atveria perspektyvas sukurti naujos kartos vario lydinius, kurie gali būti naudojami šilumokaičiuose, elektros įrangos komponentuose, konstrukcinėse medžiagose, taip pat aviacijos ir gynybos pramonėje.
