Iš medienos pluošto gali būti gaminamos baterijos (1)
Medžio atplaiša, apvilkta alavo sluoksniu, galėtų tapti ilgalaike, efektyvia ir ekologiška baterija, skelbia Merilando universiteto mokslininkai, dirbantys su medžiagomis, tūkstantį kartų plonesnėmis už popierių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kuriant šias baterijas vietoje ličio naudojamas natris, tad jos mažiau kenkia gamtai. Visgi, natris nekaupia energijos taip efektyviai kaip litis, tačiau dėl mažų sąnaudų ir lengvai prieinamų medžiagų šios baterijos galėtų būti naudojamos dideliems energijos kiekiams kaupti, pavyzdžiui, saulės jėgainėse.
Šiuo metu pramoniniu būdu gaminamų baterijų pagrindas – standus, jis neatlaiko išsipūtimo ir susitraukimo, vykstančio baterijos įkrovimo metu. Pasak Liangbing Hu ir Teng Li, jų komanda atrado, jog medienos pluoštai yra pakankamai elastingi, tad natrio pagrindu pagaminta baterija gali atlaikyti daugiau nei 400 įkrovimo ciklų.
Taigi, šios baterijos savo ilgaamžiškumu prilygtų geriausioms nano baterijoms. Medžiagų mokslo profesorius Liangbing Hu teigia, jog naujos baterijos formos paieškoms juos įkvėpė patys medžiai: jų pluoštas leidžia augalams kaupti daugybę mineralinių medžiagų turintį vandenį ir bene idealiai tinka skystų elektrolitų kaupimui. Taigi, šis medžio pluoštas, mokslininkų teigimu, gali būti naudojamas ne tik kaip pagrindas, bet ir kaip aktyviai veikianti baterijos dalis.
Atlikę daugybę bandymų mokslininkai nustatė, jog net po kelių šimtų įkrovimų ir iškrovimų medžio pagrindu pagamintoje baterijoje esantis medienos pluoštas šiek tiek susiraukšlėja, tačiau išlieka sveikas, o kompiuteriniai modeliai atskleidė, jog susidariusios raukšlės padeda sumažinti įkrovimų metu susidarančią įtampą tai prailginant baterijos gyvavimo laiką.
Teng Li paaiškina: natrio jonai, einantys per alavo anodus paprastai susilpnina alavo ryšį su pagrindu, o medžio pluoštai yra pakankamai minkšta medžiaga, kurią galima efektyviai naudoti kaip atsvarą alavo įkrovoms.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.
