Mokslininkai priartėjo prie didžiausios fizikos paslapties įminimo

- Neiškreiptoje erdvėje gravitacija (masė) nesaveikauja su elektromagnetizmu (krūviu). Peršasi hipotezė, kad šie laukai kuriami judėjimo (kitimo) skirtingose dimensijose (statmeni?). p.s. .. terminas "stovi vietoje" labai jau nedera su kvantine fizika.

Sveikinu atėjus į 1924-1930 metų fizikos problematikos lygį. Iki pensijos turėtumėte suprasti pagrindines fizikos teorijas, ir kodėl jos yra atsiradusios, ir svarbiausia - savarankiškai!

vvv2, na gali buti ir tapati jega. Yra tokia http://tinyurl.com/o8lxu2f Kiek zinau turi problemu, iki galo neisspresta. Bet tai kad priemus extra dimension gravitacija galima suvienint su kita jega - intriguoja. Dar turim elektromagnetizmo ir weak jegos suvienijima, visko teorija gali buti ir ne uz kalnu.

kintant "magnetiniam" atsiranda kintamas elektrinis. Belieka įvest Faradėjaus dėsnį, kurio visai net nereiktų jei prieš tai nebūtų apsipjaustę Okamo skustuvu

Šiaip, reliatyvumas neaiškina, kodėl yra stabilios orbitos elektronų. Ir reliatyvumo teorijai nereikia postulatų apie elektrono orbitales. Tai aiškina kvantinė mechanika, kuri yra prieštaringa reliatyvumo teorijai.

Nemanau, kad reliatyvumas ar QM ką nors išvis paaiškina. Čia biški ne tas terminas, jos aprašo. Paaiškinimų pavydžiai buvo kai šilumą ar elektrą aiškino kaip kažkokį skystį. Vėliau suprato, kad tai vienokių ar kitokių dalelių judėjimo pasekmė. Tiek senovinis tiek naujesnis yra tikrai fizikiniai paaiškinimai. Formulė nėra paaiškinimas. Paaiškinimas eina per struktūros supratimą arba per spėjimą apie tą struktūrą ir jos sąvybes. Nebūtinai aš čia sugebėsiu daug paaiškinti. Bet klausimas kodėl elekrtonas atome neišspinduliuoja savo energijos man neatrodo labai sudėtingas. Manau elektronas visada spindulioja judėdamas su pagreičiu, bet čia susidaro tokios sąlygos, kad tai ką jis turėtų išspinduliuoti jis "užgesina" savo judėjimu. Na kaip interferencija, kai dviejų bangų priešingi maksimumai užnulina vienas kitą

Kodėl tau nelygis gamtą bandyti aiškinti semiklasikiniu stilium? Na suprantu, telefas kuo naujesnis tuo geresnis (gal), bet pvz. konjakas ...

Kaip jau sakiau, sveikinu atkeliavus į 1925-tų metų fizikos problematikos pasaulį.

Sveikinu, gyvenat 2013 metais - absoliučių žinių ir nebepakisiančios fizikos pasaulyje O gal tai labiau panašu į Stagnatoriaus poziciją (neieškok, neabejok esamu.... – taip man bus ramiau). Reikia tokių (kitaip gal ir Hitleris būtų spėjęs atominę bombą pasigaminti). Bet pats šiaip esu už Ieškotojus (ir nesvarbu pridarys jie klaidų, ar iškart į dešimtuką pataikys)...

Na gerai, aš čia galiu iki begalybės aiškinti, kad banginės funkcijos kolapsas yra to pačio lizdo paukštis su Grassmano formule dviejų ds sąveikai, bet gal geriau paišradinėt eksperimento schemas. Sakykim turim 'double slit' experimentą su elektronais. Klausimas: ar galima magnetinių lešių pagalba nukreipti elektronus taip, kad jie eitų tik per vieną plyšį? Bet neuždarant antro plyšio.

- Tada įpilam seno konjako , kas formuoja elektroną ir jo sąvybes? O šiuolaikiškai mobiliakiškai būtų: kas formuoja sąvybes, kurias mes vadinam elektronu?

Tai sukonstruok prietaisą ir atlik eksperimentą. Kas trukdo? Antra, aiškink tu kad ir iki begalybės, tačiau kol nesuprasi, kodėl tokia šiuolaikinė fizika, tol tai bus tik pasvaičiojimai prie alaus. Va, kai suprasi, kodėl, gal suprasi ir kur ieškoti kablio.

Įpilam Elektronui priklauso jo elektrinis laukas tik tiek kiek namui priklauso jo šešėlis. Tai yra šešėlį/lauką formuoja aplinka priklausomai nuo jo skaidrumo arba sugebėjimo poliarizuoti vienokias ar kitokias praskrendančias erdvės/eterio daleles. Kaip susiformuoja elektrono "šerdis" aš šiandien nežinau.

- Mano nuomone nei elektronas nei kitos elementarios dalelės neturi "šerdies". Tokią iliuziją mes gauname naudodami tiesinę euklidinę koordinačių sistemą. Kaip minimum reikėtų vartoti natūrinę logoritminę skalę!

Nesakiau, kad šerdis yra kažkokiam vienam taške, turėjau omeny mažam tūryje, apie kurio matavimus čia yra kaimyninis straipsnis. http://www.technologijos.lt/n/mokslas/f ... navigacija

Neįmanoma.

Na va, jau pradedi po biskį savarankiškai atradinėti kvantinės mechanikos pagrindus

QM yra atspėta matematinė sistema. Paaiškinimas bus jei kas sugebės ištobulinti krūvio judėjimo ir spinduliavimo įpatumus iki to, kad gaut tokius pat numatymus jau atliktiem eksperimentams. Pats Feimanas sako, "Netikėk, jei kas sakys, kad supranta QM". Nieks nesupranta, bet gali paaiškinti kitam, čia jau tikrai osobaja logika

Fizikui pirmas Feinmano priesakas - pamiršk (buitinę) logiką. Gamtos dėsniai visai nebūtinai privalo atitikti kasdieninę logiką, šiaip jau netgi keliamas klausimas, ar fizikos dėsniai privalo atitikti nors kokią nors matematiškai išreiškiamą logiką. O daugelis klasikinės fizikos dėsnių duoda išvadas, iš pirmo žvilgsnio prieštaraujančias "sveikam protui". Klasikinis pavyzdys - orbitinė mechanika, paprasta Niutono - norint greitėti, reikia stabdyti. Kita tavo klaida - krūvio ir spinduliavimo perdėtas sureikšminimas, kvantinė mechanika bando žiūrėti į reiškinius abstrakčiau/fundamentaliau, o pats su savo elektrodinamika statai vežimą prieš arklį.