Mokslininkai priartėjo prie didžiausios fizikos paslapties įminimo

. (Be suvėlimo su QM į vieną krūva). Jei tekstas mane įtikins, kad klasikiniu (ar eterinių) būdu aš to paaiškint negaliu tada daugiau dėmesio skirsiu QM, bet niekaip ne ankščiau, nes nenoriu kaip sakai statyt vežimo į priekį.

Jei teisingai suprantu Malus dėsnį http://hyperphysics.phy-astr.gsu.edu/hb ... ss.html#c3 tai linijiniai poliarizuotam fotonui f1 pralįst pro poliarizatorių yra tikimybė cos(a)^2 kur a kampas tarp fotono ir plokštelės poliarizuotumo krypčių. Jei turim kitą susietą fotoną f2 pasuktą per pi/2 (žiūrim klasikiniu požiūriu kai viskas yra apspręsta jau poros susidarimo metu), tai jam pralįsti pro kitą poliarizatorių tikimybė yra cos(a-b+pi/2)^2 kur b kampas tarp poliarizatorių Iš čia galima nesunkiai paskaičiuoti kokia tikimybė bus pralįsti nors vienam iš jų arba abiem iš karto. Ką tokio rezultatų prasme QM numato skirtingai nei čia parašiau?

Nesu 100 proc. tikras dėl poliarizatoriaus ir potencialo barjero santykio, bet įtariu, kad QM tikimybė bus didesnė - prie standartinio Maksvelo elektromagnetizmo prisidės tuneliavimas.

Paskaitinėjus šitą kažkaip peršasi prielaida, http://www.scorcher.ru/theory_publisher ... php?id=391 kad čia galimai problema Einšteino papildomų/paslėptųjų parametrų teorijoj. Galimai Bellas sugalvojo, kaip atskiri QM nuo Einšteino teorijos. Bet tarkim aš nieko nežinau apie tą Einšteino paslėptų parametrų teoriją. Ir QM taip pat. Tarkim žinau tik Aspecto eksperimentą ir 200 metų senumo Malus dėsnį. (kas arčiau realybės ) Bet tada nematau kame problema. Tas eksperimentas lyg niekam neprieštarauja.

Va čia pasitaikė puikus straipsniukas apie kvantinę mechaniką. http://www.scientific.ru/journal/epr.htm Galimai ir neegzistuoja Einšteino paslėpti parametrai, bet tuo pačiu neegzistuoja ir „banginės funkcijos kolapsas“ Šita paradigma yra tik interpretacija, kuri beja gerokai palaužė žmonių mąstymą. Viskas daug paprasčiau. Jei kalbėt apie straipsnyje daugiausiai minimą spiną, tai jis yra visada konkretus ir nukreiptas palei ar prieš magnetinį lauką,

- Manau, kad "dvi vietos" buvo tik prielaida... http://www.youtube.com/watch?v=STF0moww_zQ - Siame video atliktas eksperimentas, kurio metu metamas kamuolys kegliams numusti. Logiskai galvojant, ta pacia trajektorija paleistas elektronas turetu sienoje pramusti skyle toje pacioje vietoje. Taciau tyrimai rodo, kad elektronas gali trenktis y siena betkur: a) Kvantine mechanika aiskina - tai yra elementari tikimybiu teorija (kaip losimas); b) Einsteino realiatyvumas aiskina - tai priklauso nuo "kazko" is anksto numatyto, o ne atsitiktinumo; - Todel buvo prieita prielaidos, kad dalele yra dvieju busenu tuo paciu metu (t.y. dviejose vietose tuo paciu metu). Cia kyla juokingas klausimas - o kodel ne trijose vietose? - Vadinasi, priklausomai nuo daleles busenos, galima prognozuoti jos judejima. Vadinasi Einsteino realiatyvumas teisus sakydamas, kad daleles "likimas" nulemtas (nuspejamas). - Visgi kvantineje mechanikoje laikomasi nuomones, kad pradine ir galutine busenos gali egzistuoti kartu. Sia nesamone paneigia atlikti bandymai, kuriu deka sugebama nustatyti ne tik 0 arba 1 (t.y. elektrono padety prie atomo - jeigu tiksliai issireiskiau) kvantiniuose kompiuteriuose, bet daugybe padeciu (atomas juk apvalus). Vadinasi norint perduoti informacija jau nebereikia sudetingos programavimo kalbos, tereikia jautriu prietaisu, kurie galetu nustatyi vis kita elektrono padety. Tai milziniskai padidintu kompiuteriu galingumus ir sumazintu energijos sanaudas... - Gryztant prie temos: kunas (elektronas) negali buti du skirtingi kunai tuo paciu metu. Siuo poziuriu cia supainiotos skirtingos kategorijos (pvz.: mase ir gravitacija. Tai susije, bet ne tas pats). - Viskas atsistoja y vietas, kai elektronas suvokiamas kaip skriejantis kazkokiame lauke, kurio bangos (priklausomai nuo elektrono savybiu) elektrona nukreipia viena ar kita trajektorija!. - Manau, kad tai jau seniai aisku, butent del to iskelta "juodosios materijos" teorija. Ieskoma, kas ja sudaro, gaudomas Higso bozonas ir vis nepagaunamas, nes ta "juodoji materija" ne dalele, o antroji elektrono busena, t.y. antroji elektrono vieta tuo paciu metu - tai bangos, tai procesas, tai terpe. Kokia tai terpe - jau kitas klausimas.. http://www.technologijos.lt/n/mokslas/a ... ga?l=2&p=1 - Ydomiausia tai, kodel jie vis uzduoda ta paty klausima is naujo - daleles buvimo dviejose vietose tuo paciu metu problema - jeigu jau seniai aisku, kad daleles busena keiciasi nuo to, kokioje terpeje ji skrieja?!!....

. Būtent pripratinti save galvoti kitaip. Bet kas vyksta toliau, kaip sakoma pripratimas antras prigimimas. Tada jau bandymas galvoti "senoviškai" sukelia vidinį diskonfortą. Ir nebesvarbu kokias nesąmones tas naujas stilius atnešė. Bet dar sykį noriu parekomenduoti tą rusišką straipsnelį iš praeito posto. Priemus tokią logiką savaime atkrinta poreikis tokiem "reiškiniam" kaip: superpozicija ar bangos kolapsas.

- Pripratimas tikrai yra moksle visuotinai pripažintas stabdis. p.s. .. sakykim tamstą stabdo pripratimas prie XVIIa modelių.

ir tą puselę patyrinėję vėl ją dalina per pusę ir taip toliau kaip toj pasakoj be galo.

Pirma sveika reakcija turbūt turėtų/galėtų būtį: "būtų tikrai puiku, jei pavyktų kvantinę mechaniką išvalyti nuo tokių sunkiai suvokiamų sąvokų kaip superpozicija ir banginės funkcijos kolapsas, tik kažin ar tai įmanoma, pabandykim išsiaiškinti" Jei tokia reakcija nekyla, sorry nieks nebepadės, jūs jau prarasta karta

- Nepretenduoju į oficialų paaiškinimą, bet: kolapsas? tai labai paprasta! p.s. .. paprasta todėl, kad Visatoje viskas susieta "bangine funkcija", o ne tik lokalios elementarios dalelės. Iš to seka, kad kiekviena dalelė "susieta" su kiekviena, o eksperimentai to nesukuria, eksperimentai tai tik pamatuoja.

O nenorėtum pasidomėt nors vienu "susietumo" eksperimentu su visom techninėm smulkmenom?

Sakyčiau, tai yra net labai per drąsus pasakymas. Greičiau tai yra tik retkarčiais padeklaruojama (be nuoseklaus ir pilno to suvokimo) mintis. Čia problemos mastas sakyčiau yra žymiai didesnis. Pvz. kaip Anglijai būtų sunku pertvarkyti kairiapusį eismą į dešiniapusį, taip pat sunku būtų ir rwb nors kuriam laikui (5 min. etc.) atsisakyti įsiėdusių į smegenis ir kaulus Statinės fizikos paradigmų (padeklaruoti jis tai gali, bet tiesiog/vien mąstymo „perjungimui į kitą skaičiavimo sistemą“ reiktų gal mėnesio, jog galėtų daugmaž laisvai pabūti tas 5 min. kitoje erdvėje).

Ką čia amžinai pasakas kalbi? Kas ta statinė fizika? Kas yra rwb?

Nenorėčiau, bet būtų malonu sužinoti ką tas eksperimentas įtvirtintų sėkmės ir nesėkmės atveju. Ir tai tik kiek įmanoma labiau apibendrintu pavidalu. Jei galima.

Statinė fizika - teisinga fizika greta neteisingų rwb - ne rwc

savo apibendrinimams, o nenuleistų viską iš lempos remiantis "principais".

- "Viskas iš lemputės" tėra teoriniai modeliai, galimai klaidingi, bet verti patikrinimo eksperimentais. p.s. .. "knisimasis detalėse" yra eksperimento guru rūpestis, bet be "lempučių" nebūtų ir jiems ką veikti.

O kas ta „teisinga fizika“? O kas ta „neteisinga fizika“? Ir kuo statiškumas susijęs su teisingumu?