Mokslininkai priartėjo prie didžiausios fizikos paslapties įminimo

Na, tai kas gali kokybiškai apibendrinti (rasti jo vietą didelėje dėlionėje) jūsų eksperimentą? Jūs ne. Kas nors matė oficialų (kokio nors kieto pasaulio universiteto) kurios nors mokslo srities trumpus apibendrinimus? Kur ta aibė mokančių apibendrinti? Kokybiškai apibendrinti yra ne mažiau sudėtinga nei, sakykim, atlikti sudėtingą eksperimentą. Pvz. šiuolaikinė/oficiali/Statinė/teisinga fizika niekaip negali: tiksliai ir su mokslinio metodo pagalba apibendrinti - elektromagnetizmo eksperimentą, ląstelės fiziologiją ir bendruomenės socialinį vystymąsi į vieną darnią seką. Taigi kol mokslo (eksperimentinius ir ne) pasiekimus apibendrinančios mozaikos bus dėliojamos „ant durniaus“/politiškai etc., tol ne tik kvantinė mechanika nesusilipdys su reliatyvumo mechanika. Sakyčiau, dabar kaip tik yra priešingai, vos ne geometrine progresija daugėja įvairių specializacijų, reiškinių skaidymo, tada jų detalių skaidymo ir t.t. Mokslas tampa vis labiau panašus į vis labiau smulkėjančias (specializacijos, tiriamų objektų didžių etc. prasmėmis) technologijas, o mokslininkai į technologus.

Tam tikra prasme gal ir galima, buvo technologijose straipsnis apie keistą panašumą tarp šredingerio lygties sprendinių ir kažkokio egzotinio geometrinio objekto savybių. Taigi neatmestina, kad po kvantine mechanika gali slypėti kažkas fundamentalesnio ir grakštesnio, tik tai garantuotai nebus elektrodinamika.

. Labai nemėgstu įpatingai dažnai pasitaikančio angliško kalambūro: “this is the way Nature is” kai visai nieko negali pasakyti kaip tai galėtų veikti. Psichologiškai tai skamba beveik karo skelbimą kitiem požiūriam. Tokiu atveju daug solidžiau skambėtų: “this is the way we can predict”. Tai skatintų kitų požiūrių evoliuciją, nes jei tu gali teisingai numatyti rezultatą tokiu būdu, gal aš galiu surast kitokį.

Beveik su viskuom sutinku, ir nesakiau, kad čia kažką sugalvojau, tiesiog pastebėjau, kad to ruselio mintys labai logiškos. Paprastiem atvejam net aš galiu pritaikyt. Bet viskas prasideda nuo pirmo žingsnio, gal koks jaunuolis, būsimas fizikas ir sugalvos/sugebės tai išplėtoti. Ir kam nors, kada nors padėkos už pradinę idėją

Aš (kaip daugiau besidomintis visa mozaika) galiu sau leisti prabangą nepasidomėti tuo, ar anuo eksperimentu. Jūs gi kaip didelės mozaikos/dėlionės mažo jos gabaliuko formuotojas negalite sau leisti tokios prabangos kaip ignoruoti pagrindinius mozaikos metmenis, spalvinį koloritą. Nes atsižvelgimas į tai galėtų jums sutaupyti nuo minutės iki viso gyvenimo darbo (čia kaip pasiseks/susiklostys). Jei jūsų tyrinėjamoje „mozaikos pusėje yra šiurkšti faktūra ir toks atspalvis“, tai ten įterpti „slidžios faktūros ir anokios spalvos fragmentą“ gali niekada nepavykti ir elgiantis atvirkščiai - gali būtinai pavykti. Taigi tikėtis sėkmės per savo nuojautą nėra blogai, bet solidus darbas fragmente visada reikalaus didesnio, ar mažesnio suvokimo (pagristo solidžia metodologija) apie visą bendrą mozaiką. O „suženyti“ į vieną vieningą konstrukciją/mozaiką pačias įvairiausias ir regimai labai prieštaringas, nesuderinamas situacijas, reiškinius gali tik Kitimų teorija/fizika. Taigi, turbūt, visada geriau sugaišti mėnesį laiko mozaikos įsivaizdavimui ir todėl turėti realiai daug mažesnę tikimybę viso gyvenimo (scenarijų prasmėje) paleidimui šuniui ant uodegos.

Na tada pabandyk pakilti virš smulkmenų ir iš ten nustatyti kurioj vietoj galima rasti naują nežinomą , bet konkrečiai išmatuojamą reiškinį. Ir koks konkrečiai jis turėtų būti skaitine išraiška.

- Kažkurioje temoje aš su kitais diskusijų oponentais prikūrėm hipotezių apie daugiamatį laiką. Eksperimentui tikrų itin trumpų (femtosekundinių?) impulsų lazeris. p.p. .. kita "paslaptis", kuri lyg ir nepaaiškinta, tai lazerio srauto pasirodymas išorėje anksčiau nei išspinduliuojamas. Manau tai reikėtų "išvartyti" į susietumo eksperimentą.

kalbų) šnekamoji kalba. Sakykim, jei pats žinotumėt bent minimumą kitimo teorijos aplinkos, tai turbūt, gal atkastumėte savo individualią nišą apie kurią aš jokio supratimo neturiu ir neturėsiu, ir niekada ta kryptimi nė kiek ir nebūčiau pasidomėjęs (nors Kitimų teorijoj išmanau daugiau nei minimumas). Iš kitos pusės bendras vaizdas/mozaika savyje neturi tiek pretenzijų kad sudetalizuoti jos atskirą segmentą į mažiausias dalis, pastarąsias pateikti skaitine reikšme ir t.t. – tam jis ir atlieka savo bendrinimo („įvairaus mastelio žemėlapių“ funkciją), o ne detalių surašymo funkciją. O jei norite kapstytis dešimto laipsnio detalėje tai to tiesioginių užuominų bendriausioje mozaikoje ir su žiburiu nesurasite (ten patekti vėl reiktų naudoti kitus mechanizmus). Taigi bendriausioje mozaikoje (net pagal jos apibrėžimą) turi būti aibė įvairiausių nišų, kurių milijonai žmonių ir per dešimtmečius neaplandžiotų.

Nekonkretu čia panašiai "miškuose kartais būna grybų", - žinau. Bet aš tą senai žinau. Man idomu kur tiksliai (na 100m spinduliu) , kokie ir kada auga. Tavo info nieks nepasinaudos, nes net pats ja manau negalėsi pasinaudoti.

- Aš mėginčiau jo sampratas suvesti į procesus: proceso sužadinimas, proceso plitimas, procesų sangrūda, proceso gęsimas, procesų sąveika, proceso determiškumas, procesų predikcija, proceso valdymas ir t.t. ir t.t

Bala žino, gal kokio dirbtinio intelekto kūrime ir yra čia kokios racijos.

su reliatyvumo mechanika. Kvantinės mechanikos apologetai lyg ir formuluoja jog joje veikia išskirtinė, kitokia vykdymosi logika, nei klasikinėje mechanikoje. Deja, Kitimų teorija (kaip teorija ne matmenyse) vienareikšmiškai teigia vienos logikos (kitimo būdai) tebūvimą neribotame/begaliniame mažėjimo arba didėjimo lygiuose. Iš kitos pusės Kitimų teorija jau savaime yra savotiška jungtis (ir svotas/katalizatorius jų sąveikoms) tarp kvantinės ir reliatyvumo mechanikų. Taigi su laiku tiek kvantinės, tiek reliatyvumo mechanikų išskirtinės logikos atributai turės atmirti (taip teigia apybendrė mozaika). Arba ant Kitimų teorijos reiks padėti kryželį. Nors, šiaip, techniškai paėmus, lengviau panaikinti kvantinę ir reliatyvumo mechanikas kartu sudėjus, nei vieną Kitimų teoriją.

(kaip vieną jos pjūvį iš daugelio ir dėl apibendrinimo galimybių vykdymo) lygius, matyti jog tos 3 įprastosios mechanikos, net „primityviai aritmetiškai“ žiūrint, kiekviena atskirai turi tik bent 20% KT potencijos. KT= QM + KM + RM + GM + VVP (100% = 20% + 20% + 20% + 20% +20%) KT – kitimų teorija/fizika QM – kvantinė mechanika RM – reliatyvumo mechanika KM – klasikinė mechanika GM – gyvybės mechanika VVP- vieningos (apjungtos iš KT pusės) veiklos privalumai

O kas ta naujoji Kitimų teorija?

Svety, apskaičiuok energiją reikalingą jonizuoti Helio atomą naudojant kitimų teoriją. Arba apskaičiuok, naudodamas savo kitimų teorijos formules ir postulatus, kokį greitį įgis 1kg kamuoliukas išmestas į orą 4m/s greičiu po 1s. Jeigu sugebėsi BENT tiek padaryti jau galima atkreipti dėmėsį ir kapstytis. Man atrodo sergi šizofrenija, nes kalbama apie kitimų "teoriją" lyg ji turėtų kažkokią vertę fizikoje (tiesą sakant kalbama apie ją kaip apie svarbiausia teoriją fizikoje, fizikos karalių). Ar galėtumėte ponas išvesti Niutono dėsnius iš savo teorijos? Juk klasikinė mechanika yra tiesiog atmaina kitimų teorijos. Jeigu nesugebėsi tai tiesiog neatrašyk, nes aš žinau jog miške galiu rasti grybų, man kitimų teorijos nereik.

fizikoje/matematikoje.

Kuom? Nes yra paminėtas žodžių junginys "judėjimo laipsniai"?

teorijos.

Taip, kvantinė mechanika, Niutono mechanika ir t.t. gali apskaičiuoti tuos pačius reiškinius. Tik vienu atveju tai gali būti be galo sunku, nes atomų kiekis yra per didelis. Ehmn. Taip ir neaišku, tai kuom ta kitimų teorija tokia nusotabi? Kokią vertę ji turi fizikoje? Ką jinai sugebėjo atskleisti, ko nesugebėjo kitos? Kaip ji keičia mūsų sampratą apie gamtą? Jeigu jinai yra karalių karalius tai kaip ji įtakojo QM, NM, RM ir t.t. vystimasį, kas nulėmė šitokį neįtikėtiną technologinį amžių, kur mokslas pažengė tiek daug per tokį trumpą laiką. Kur kitimų teorijos indelis? Aš pavalgės paš**u, o ne atvirkščiai, tebunie kitimų teorija Nieko neatsakei, o tik pamalei liežuviu kokia šiuolaikinė fizika š, o kitimų teorija nuostabi. Sveikinu, gavote pakvietimą į nepripažintų Nobelio premijos vertų mokslininkų grupę. Gerai, matau jog kitimų būdų suma yra tarp 0 ir 1. Kodėl? Iš kur šis išvėdimas? Kiekvienas teiginys privalo turėti įrodymą. Čia jau būtų puiki vystimosi pradžia nuo paistalų iki aksiomatinės formos.

- Toliau vystant "fazinės erdvės" ekvivalentą, čia yra kitimo vektoriaus vienetinis modulis kompleksinėje plokštumoje.